Valstybės finansų veikla


Teisės konspektas. Finansų veiklos esmė. Finansų veiklą įgyvendinančios institucijos. Ft esmė. Finansinių teisinių santykių požymiai, sąvoka ir rūšys. Finansinių teisinių santykių objektai. Finansų teisės subjektai. Finansų teisės sistema. Ft šaltiniai. Lietuvos biudžeto sandara ir biudžeto teisė. Biudžeto sąvoka ir reikšmė. Biudžeto santykių teisinio reguliavimo mechanizmas. Lietuvos biudžetinė sandara ir nacionalinis biudžetas. Biudžeto struktūra. Biudžetinis reguliavimas. Biudžetinė kompetencija. Biudžetinis procesas. Einamųjų metų valstybės biudžeto projekto rengimas. Biudžeto vykdymo atskaitomybė, kontrolė ir vertinimas. Tiksliniai fondai ir programos. Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Valstybės įmonės. Ignalinos atominė elektrinė, displotavimo nutraukimo fondas. Savivaldybių skolinimosi tvarka. Lb kreditinė veikla. Bankų veiklos priežiūra. Banko veiklos apribojimas. Banko bankrotas. Valstybės išlaidos ir jų apmokėjimas.


teikia seimui pareiškimus dėl nepasitikėjimo valstybės kontrolieriumi ir lietuvos banko valdybos pirmininku

Specialiosios institucijos – finansų veikla joms yra pagrindinė teisės aktais pavesta f-ja.

Teikia pasiūlymus vyriausybei dėl biudžeto, mokesčių, valstybės skolos valdymo politikos.

Įgyvendina valstybės politiką finansų srityje susijusią su lietuvos integracija į ES.

Koordinuoja ir prižiūri valstybinės mokesčių inpekcijos, Lietuvos muitinės ir draudimo priežiūros tarnybos veiklą.

Mokesčių surinkimui užtikrinti prie finansų munisterijos įsteigta Valstybinė mokesčių inpekcija, kuri:

Finansinės veiklos(FV) svarba lemia tai, kad valstybė skiria dėmesį FV-os teis. pagrindo sukūrimui, todėl visa FV reguliuojama teisės aktų, kurių tarpe svarbiausia vieta tenka FT aktams. Tokiu būdu FT dalyką plačiąja prasme sudaro visuomenin. Santykiai, atsirandantys kompetetingoms valst. ir savivaldyb. institucijoms įgyvendinant FV. Jiems būdingi:

1.Organizacinis pobūdis. Šie santykiai susiklosto FV srityje, siekiant suformuoti piniginius fondus, reikalingus valst. funkcijų įgyvendinimui.

2.Paskirstomasis pobūdis. Per tokius santykius visuomenės grynosios pajamos paskirstomos tarp valst., savivald. Ūkio subjektų, gyventojų.

FT dalykų ypatumus lemia tai , kad naudojamas specifinis reguliavimo metodas. Naudojamas valdingų įgalinimų metodas. Valdingus įgalinimus turi daugumoje institucijų, kurioms administracine prasme nėra pavaldūs kt. FT subjektai.

FT suprantama kaip sistema teisės normų, reguliuojančių visuomeninius santykius, atsirandančius FV srityje valdingų įgalinimų davimo pagrindu, siekiant užtikrinti normalų valstybės funkcionavimą. FT gali būti aiškinama kaip mokslo šaka, studijų dalykas.

5)pažeidus jas taikomos pirmiausia sankcijos, numatytos finansiniuose įst. Ir turinčios ekonominį pobūdį(ekonominės baudos, delspinigiai). Sankcijomis valstybė siekia ne tik nubausti kaltus asmenis, bet ir surinkti valstybei reikalingas lėšas.

3)Apsauginės.Jos priimamos siekiant užtikrinti savalaikį valstybės pajamų gavimą, efektyvų valstybės lėšų panaudojimą, tinkamą finansinių paslaugų teikimą.

Finansiniai teis. santykiai – finansų teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda valstybei įgyvendinant finansų veiklą. Tokių santykių turinį sudaro vienos šalies pareiga tinkamai vykdyti nustatytas pinigines prievoles ir kitos šalies teisė reikalauti tinkamo piniginių prievolių vykdymo siekiant užtikrinti valstybės pajamų gavimą ir efektyvų panaudojimą.

1. Būdinga tai, kad fin. teis. sant. dalyvių teisės ir pareigos yra detaliai nustatytos finansų teisės aktuose.

2. Tinkamas fin. teis. sant. dalyvių teisių ir pareigų vykdymas užtikrinamas įstatyme nustatytomis poveikio priemonėmis, kurių pagr. – ekonominio pobūdžio sankcijos.

3. Fin. teis. santykyje visada dalyvauja privalomas subjektas – arba pati valstybė, ar savivaldybė, arba institucija, kuri veikia valstybės ir savivaldybės vardu.

4. Visi ginčai, kylantys iš fin. teis. santykių dažniausiai sprendžiami administracine tvarka (mokesčių insp., muitinės departamentas ir kt.)

1. FTS, kurie atsiranda tarp valstybės ir savivaldybių. Tokie santykiai atsiranda dėl finansinės kompetencijos pasidalijimo, dėl pajamų paskirstymo tarp valstybės ir savivaldybių ir dėl skolų.

2. Santykiai, kurie atsiranda tarp valdžios ir valdymo institucijų iš vienos pusės ir finansinių institucijų iš kitos pusės.

4. Santykiai, kurie atsiranda tarp valstybės ir savivaldybių iš vienos pusės ir užsienio bei vidaus kreditorių iš kitos pusės.

1. Organizaciniai finansiniai teisiniai santykiai. Tikslas – įtvirtinti valstybės finansų sistemą ir suformuoti institucijas, atsakingas už finansų veiklos įgyvendinimą.

2. Valstybės ir savivaldybės pajamų gavimo santykiai. Tikslas – surinkti valstybei ir savivaldybėms reikalingas lėšas.

Pinigai – mokėjimo priemonės, išreikštos piniginiais ženklais arba įrašais kreditinių įstaigų sąskaitose. Tiek grynieji, tiek negrynieji pinigai. Tiek nacionalinė, tiek užsienio valiuta.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 24 puslapiai (12291 žodis)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 61 KB
  • Valstybės finansų veikla
    9 - 3 balsai (-ų)
Valstybės finansų veikla. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-finansu-veikla.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:30