Valstybės fiskalinė ir monetarinė politikos, jų galimas poveikis


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Fiskalinės politikos ir jos disciplina. II Monetarinės ir fiskalinės politikos. Kuri iš jų yra svarbesnė, valdant visuminę paklausą? 1 Monetarinė politika ir palūkanų norma. Pinigų kiekis ir paklausa jam. Monetarinė politika. Monetarinis požiūris. Kiekybinė pinigų teorija. Kodėl pinigų apyvartos greitis turėtų būti stabilus? Pinigų paklausa. Monetaristų abejonės dėl fiskalinės politikos. Atvejis , kada įmanoma drauge panaudoti. Fiskalinę ir monetarinę politikas. Literatūra.


Pinigų paklausa taip pat priklauso nuo palūkanų normos. Kai pinigai paprasčiausiai tik turimi, užuot už juos pirkus obligacijas ar kitokius palūkanas teikiančius vertybinius popierius, tuomet pinigų laikytojas negauna palūkanų, kurias pelnytų iš vertybinių popierių. Tarkim, kad palūkanų norma yra aukšta. Potencialūs korporacijų vertybinių popierių pirkėjai stengsis turėti kiek galima mažiau nepanaudotų, laisvų pinigų. Jie laikys tik tiek kiek būtina patogumo sumetimais. Likusius pinigus stengsis investuoti į vertybinius popierius, teikiančius palūkanas. Antra vertus, jeigu palūkanų norma bus žema, žmonės turės mažiau paskatų pirkti palūkanas teikiančius vertybinius popierius ir norės laikyti daugiau laisvų, nepanaudotų pinigų.

Pati mainų lygtis mus toli nenuves, nes tai tautologija arba nuvalkiota tiesa. Tai yra, ji privalo būti teisinga dėl to, kad dydžiai yra nustatyti . Pažymėtina, kad pinigų apyvartos greitis yra nustatomas, kaip V=PxQ/M . Taigi, pagal apibrėžimą, MxV=PxQ.

Pavyzdžiui , jeigu pinigų masė (M) padidėja 20% , tai nominalusis nacionalinis produktas (PxQ) taip pat padidės maždaug 20 %. Remdamiesi senąją kiekybine pinigų teorija, šių laikų monetaristai suformuluoja keletą pagrindinių prielaidų:

Ilgalaikiame periode realioji gamybos apimtis (Q 0 artėja prie visiško užimtumo lygio, t.y. gamybos pajėgumo lygio. Ilgalaikio periodo Filipso kreivė yra vertikali. Todėl M pokyčio ilgalaikio, periodo poveikis atsispindi dydyje P, o ne Q. Pastebima, kad pinigų kiekio spartus didėjimas sukelia sparčią infliaciją.

Vis dėlto M pokytis trumpalaikiame periode gali turėti žymų poveikį ir dydžiui P, ir dydžiui Q. Pavyzdžiui, pinigų kiekio sumažėjimas gali sukelti gamybos apimties (Q) sumažėjimą ir nuosmukio pradžią. Prasidėjus nuosmukiui, M augimas gali sukelti trumpalaikį Q padidėjimą, artindamas ekonomiką link visiško užimtumo būsenos. Taigi Filipso kreivė nėra vertikali.

Monetariniai trikdymai yra pagrindinė visuminės paklausos ir ekonomikos ciklų nestabilumo priežastis. Jeigu M nekinta, tai rinkos ekonomika pakankamai stabili.

Kiekybinės teorijos ištakų reikėtų ieškoti daugiau kaip prieš 200 metų , XVII a. filosofo Davido Hume darbuose. Pirmieji kiekybinės teorijos šalininkai to laiko infliaciją siejo su įvežamu iš Naujojo Pasaulio auksu bei sidabru. Tikslus mechanizmas, kaip pinigai veikia visuminę paklausą bei kainas, šių teoretikų nebuvo pilnai suvoktas. Jie manė, kad yra savaime aišku, jog kai žmonės turi daugiau pinigų, tai jie ir išleidžia daugiau, tai kyla kainos.

Vėlesniais laikais , ypač atsižvelgiant į keinsistų kritiką, monetaristai aiškiau išdėstė savo teoriją. Jie teigė, kad pinigų apyvartos greitis yra stabilus, nes pinigų paklaus yra stabili. Ji didėja dėl pinigų naudingumo, perkant prekes ir paslaugas. Pinigai turimi tik laikinai: nuo to momento, kai žmonės gauna juos, ir tol, kol juos išleidžia, pirkdami prekes bei paslaugas. Juo didesnės yra žmonių pajamos , tuo daugiau pinigų jiems reikės pirkiniams. Taigi reikiamas pinigų kiekis priklauso nuo nacionalinių pajamų apimties. Ir tai reikš nacionalines pajamas, nustatytas cirkuliuojančiais pinigais, kas yra svarbu įvertinat pinigų paklausą: jeigu kainos kyla, tai žmonėms reikės daugiau pinigų užmokėti už brangesnes prekes bei paslaugas. Taigi monetaristai įvertina nominaliąsias nacionalines pajams kaip svarbiausią pinigų paklausos veiksnį

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2013 m.
  • 19 puslapių (5612 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 27 KB
  • Valstybės fiskalinė ir monetarinė politikos, jų galimas poveikis
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybės fiskalinė ir monetarinė politikos, jų galimas poveikis. (2013 m. Lapkričio 14 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-fiskaline-ir-monetarine-politikos-ju-galimas-poveikis.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 12:40