Valstybės genezės ir raidos aiškinimai politikos sociologijoje


Šiuolaikinė valstybė ir jos genezė. Šiuolaikinės valstybės genezė. Gerovės valstybė referatai. Geneze sociologijoje. Politikos sociologija referatas. Referatas politikos sociologija. Valstybė ir politika sociologija referatas. Politikos sociologija. Šiuolaikinė valstybės, jos genezė ir formos. Valstybės genezės ir raidos aiškinimai politkos sociologijoje.

Sociologijos referatas. Įžanga. Sąvoka: moderni tautinė valstybė. Valstybės genezė. Istorinė valstybės raida. Feodalinė valstybė. Absoliutinė monarchija. Buržuazinė demokratija: moderniosios tautinės valstybės pradžia. Gerovės valstybė. Kritiniai požiūriai į moderniąją valstybę. E. Durkeheimo sociologinis požiūris. Marksistinis požiūris. Weberio biurokratinis aiškinimas. Plėtros studijos. Moderniosios valstybės pabaiga? Komunistinis eksperimentas. Eurointegracinis eksperimentas. Globalistinis valstybės pabaigos aiškinimas. Išvados.


Šiuolaikinis pasaulis yra sudarytas iš maždaug dvejų šimtų valstybių ar valstybinių darinių, kurie konkrečių teritorijų ir jų gyventojų atžvilgiu disponuoja aukščiausia valdžia ir turi teisėtos prievartos monopolį. Beveik visos jos pripažįsta viena kitos egzistavimą ir elgiasi pagal tam tikras visuotinomis laikomas taisykles.

Nepaisant formaliai vienodo šiuolaikinių valstybių traktavimo [1 formaliai valstybių lygybės kriterijų nustato jto chartija], vadinant moderniomis tautinėmis valstybėmis ir modernios tarptautinės sistemos narėmis, jos skiriasi savo dydžiu, forma, galia ir net vidine organizacija. Turint omenyje, jog tiek nykštukinė vanuatu, užimanti kelių kvadratinių kilometrų plotą bei turinti virš penkių tūkstančių gyventojų, tiek ir milijardinė kinija yra laikomos moderniomis šiuolaikinėmis valstybėmis, kyla klausimas – kokiais kriterijais remiantis jos yra priskiriamos tai pačiai kategorijai? Ne ką mažiau aktualus yra klausimas kodėl, tarkime vii amžiuje iki mūsų eros egzistavusios, pakankamai išvystytą biurokratinį aparatą turėjusios bei stabilumą užtikrinusios cinų ar persų imperijos nelaikomos moderniomis tautinėmis valstybėmis, kai ant suirimo ar anarchijos ribos dvidešimtojo amžiaus pabaigoje balansavusios afganistano, jugoslavijos, somalio ar liberijos valstybės tokiomis laikomos? Kur yra riba tarp modernios ir ikimodernios valstybės, ar galima kalbėti apie postmodernios valstybės atssiekiant išsiaiškinti modernios tautinės valstybės apibrėžimo turinį, reikėtų išskaidyti šią sąvoką ir išsiaiškinti ją sudarančių sąvokų reikšmę. Analizuojamą apibrėžimą sudaro trys sąvokos – moderni , tautinė ir valstybė .

Elementari lingvistinė analizė indikuoja, jog sąvoka valstybė ta forma, kuria ji vartojama vakarų politiniame ir akademiniame diskurse (angl. State, isp. La estado, pranc. L’État, vok. Der staat,) yra kildintina iš italų kalbos – žodžio la stato, kuria n. Machiavellis apibūdino šalį valdančią socialinę hierarchiją.

Socialinių mokslų literatūroje sutinkama pakankamai nemažai skirtingų valstybės sąvokos apibrėžimų, priklausomai nuo naudojamos paradigmos ar nagrinėjamo valstybės aspekto. Nepaisant pakankamai skirtingų interpretacijų, dauguma valstybės apibrėžimų vienokia ar kitokia forma teigia, jog tai yra privaloma politinė bendrija, turinti įteisintos prievartos monopolį; pagrindinis jos tikslas – įtvirtinti ir išlaikyti tvarką bei saugumą visuomenėje. [2 rush m. Politics and society: an introduction to political sociology, p.

  • Sociologija Referatai
  • 2011 m.
  • 21 puslapis (6368 žodžiai)
  • Universitetas
  • Sociologijos referatai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Valstybės genezės ir raidos aiškinimai politikos sociologijoje
    8 - 2 balsai (-ų)
Valstybės genezės ir raidos aiškinimai politikos sociologijoje. (2011 m. Birželio 21 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-genezes-ir-raidos-aiskinimai-politikos-sociologijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 03:57