Valstybės institucijų ir įstaigų vadyba


Vadybos konspektas.

Tema skaidruoliū santrauka. Analitinę anglo saksų. Kur veda humanizmas ? Kas skiria žmonių rūšį ? Tema. valstybinės valdžios organizavimas demokratinėje visuomenėje. Termino „ valstybė “ reikšmės. Valstybės suvokimas gali būti Psichologinis. Įteisintų prievartos institucijų kompleksas , kurių tikslas užtikrinti tvirtą ir pastovų ryšį tarp žmonių bendruomenės ir jų gyvenamosios vietovės. Atstovų kompetencijos pagal Johną Stiuartą Millį Trys savybės. Šiuolaikinių demokratijų tipologizacija indeksas . 1984m. . Lijphartas , “ Demokratijos ”. Konstitucinės valdžios organizavimo prielaidos. Valstybės valdymo modelis. Prezidento ir Seimo , Teismo , Vyriausybės institucijas , tikrai turite , nebekėliau Albertas Zalatorius rašė 1989 metais. Tema. klasikinių ir empirinių vadybos teorijų taikymas valstybės institucijų ir įstaigų vadyboje. Verslo vadyba. Viešasis administravimas. Finansų vadyba. Kokybės vadyba. Partisipatyvinė , Integratyvaus mokslo teorijos. Graičiūno valdymo kontrolės apimties teorija (???) Ką reiškia strateginis valdymas viešajame sektoriuje. Ar viešajame sektoriuje strateginis valdymas prasmingas ir gali būti įgyvendintas. Politika ir strategija – kas ką ?! Organizacijos vystymo tikslas. STRATEGINIS VALDYMAS - organizacijos vadovų ir darbuotojų požiūrio reikalas. Strateginio valdymo tikslas. Strateginis planas. Jo nauda. Sistemų struktūrų tipai HIERARCHINĖ , DAUGIARYŠĖ STRUTKTŪRA , MIŠRI abiejų mixas . Valdymo proceso organizavimo požiūriu sistemos Programinės. Valdymo sistemų struktūrų tipai. Tema. valstybės institucijų ir įstaigų vadybos specifika. Kas yra viešasis sektorius ? Prieštaringi viešosios biurokratijos stereotipai. “ Biurokratija ”. Weberio biurokratijos principai. Kiekybinis viešųjų problemų ir interesų gausėjimas. Kokybinis interesų augimas. Įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios nesugebėjimas reaguoti į sąlygų , kuriomis formuojama politika , pokyčius.


Akademinė filosofija skirstoma į analitinę (anglo saksų) – analizuojamos labai svarbios problemos. Jas formuluoja filosofai, todėl kitiems labai sunku atsakyti į formuluojamus klausimus. Ir kontinentinę – moko atpasakoti kitų mintis.

Pirmas kito žmogaus pažinimo būdas-humaniztinis. Jis susijęs su: Egzistencializmu; Fenomenologija; Struktūralizmu. Dalijamės jausmais (simpatija ar empatija);Aiškinamės nuostatas, ketinimus;Užmezgame trapasmeninius santykius;Bendraujame mums bendrų minčių ir jausmų požiūriu. Kur veda humanizmas? Besaikis individo išaukštinimas; Tai atveda į tironiją arba į chaosą; Paneigiama aplinka; Klaida, viską sieti su asmenimis, o ne su visuomeninėmis aplinkomis.

Antras kito žmogaus pažinimo būdas susijęs su: Pažinimu to, ką asmuo daro – biheiviorizmu.Tai galime stebėti tiesiogiai, nereikia jokio ypatingo pažinimo. Kodėl jis taip elgiasi, aiškiname aplinka, o ne vidinėmis būsenomis. Ar biheivioristinė savižinos analizė yra svarbi? Taip, kadangi: Kiekvienas savyje turime mažą pasaulio dalį; Tai yra asmeninis turtas ir jo neturi kiti; Pažinti yra daugiau, nei atliepti į dirgiklius; Žmogus tuo ir skiriasi nuo kitų rūšių, kadangi pažysta save ir dalyvauja lemdamas savo ateitį. Buvo teigiančių, kad bihieviorizmas nieko bendro neturi su vertybėmis. Vidinis iniciatyvumas skirtas vertinti gerus ir blogus dalykus; O daug veiksmingesni vertybių atžvilgiu yra aplinkos sąlygotumai.

Kas skiria žmonių rūšį? Kultūros raida; Visuomeninė aplinka (aplinkos nepaisė tie, kurie rūpinosi vidine elgsena).

Yra penkios klasikinės žmonių, su kuriais blogai buvo elgiamasi, grupės: jaunimas, senimas, kaliniai, sutrikusios psichikos ir protiškai atsilikę.

Amžina žmogiškosios bendruomenės forma (žmonių, turinčių panašius tikslus, sąjunga);

Psichologinis – ką mąsto, jaučia, tikisi.

Vertybinis – tikslai, dėl kurių verta veikti išvien - „Žūti už Tėvynę“.

Teisinis – gyvuoja teisinių normų pagrindu.

Politinis – tapatinama su politinėmis institucijomis.

Politinė valdžia ir galia buvo išskaidytos, jokia valstybė nebuvo savo teritorijos ir gyventojų suverenas. Dievas buvo aukščiausių politinių ir teisinių galių šaltinis. XVa. Europą sudarė apie 500 politinių vienetų. Absoliutizme sustiprėja centralizmas (teritorija su vieningu valdymu, mokesčiai, kariuomenė ir kt.).

Reformacija susilpnino popiežiaus autoritetą. Nauja suvereniteto samprata – gyventojų atstovavimas ir valdžios konstituciniai apribojimai. Respublikinis supratimas – valstybė yra laisvų žmonių, o ne klientų bendrija.

XIXa. ir XXa. susiformuoja ir vystosi tautinė valstybė (tautybės ir teritorijos ryšys, nacionalinė kalba ir raštas, tautinė ideologija, valiuta, armija ir policija).

Demokratija. Demos – liaudis, kratia – valdžia. Kas turi apimti „liaudį“, ir ką jai reiškia „valdyti“. Piliečiai turi turėti bendrą aiškų visuotinio gėrio jausmą – viziją. Piliečiai turi būti vieningi tam tikru požymiu (religinis, rasinis, kultūrinis ir kt.). Piliečiai turi pažinti vienas kitą, kad įvertintų kiekvieno gerovę ir sugebėtų suprasti bendrą gėrį. Piliečiai privalo turėti galimybę susirinkti ir tiesiogiai priimti įstatymus ir politinius sprendimus. Dalyvavimas miesto administravime (Atėnuose buvo renkama arba burtų keliu užimama per tūkstantį pareigybių). Miestas – valstybė turėjo būti autonomiški, turėti sąlygas geram gyvenimui. Geras gyvenimas yra nuosaikus gyvenimas. Kad demokratija veiktų anot Robert D Putnam, reikia veiksmingų demokratinių institucijų, kurios ieškotų atsakymų į šiuos klausimus: Kokia formalios institucijos įtaka politikos ir vyriausybės veiklai? Ar institucijos veikla priklauso nuo socialinės, ekonominės, kultūrinės terpės? Ar demokratijos kokybę lemia piliečių savybės, nes kiekviena tauta gauna tokią vyriausybę, kokios nusipelno!

Atstovų kompetencijos (pagal Johną Stiuartą Millį): Trys savybės:

Techninis ar instrumentinis žinojimas (kaip įgyvendinti siekiamus tikslus).

Šiuolaikinių demokratijų tipologizacija (indeksas). 1984m. A. Lijphartas, “Demokratijos”.

Valstybės valdymo modelis: Sumaišytas. Parlamentinė sistema su stipriu prezidentu ir parlamentarizmo tradicija. Prezidentas seimui pritarus skiria ministrą pirmininką; Prezidentas ministro pirmininko teikimu skiria ministrus; Vyriausybė priklauso nuo seimo pasitikėjimo.

  • Vadyba Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 24 puslapiai (9039 žodžiai)
  • Vadybos konspektai
  • Microsoft Word 286 KB
  • Valstybės institucijų ir įstaigų vadyba
    10 - 6 balsai (-ų)
Valstybės institucijų ir įstaigų vadyba. (2016 m. Balandžio 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-instituciju-ir-istaigu-vadyba.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:03