Valstybės ir savivaldybės biudžetas savarankiškas darbas


Finansų savarankiškas darbas. Valstybės ir savivaldybės biudžetas valstybės biudžetas. Valstybės biudžeto sandara , jo esmė. Biudžeto sudarymo principai Biudžeto viešumas. Biudžeto vieningumas. Biudžeto pilnumas. Biudžeto realumas. Biudžeto balansas. Biudžeto sudarymas ir vykdymas. Teisinis pagrindas. Biudžetinė sandara. Biudžetinis procesas. Valstybės biudžeto struktūra. Ekonominė biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija Ekonominė biudžeto pajamų ir asignavimų klasifikacija. Mokesčių ekonominė esmė. Struktūrą sąlygoja. Projektas rengiamas. Bendro nacionalinio produkto dalis. Valstybės biudžeto pajamas sudaro. Vyriausybės rezervas. Valstybės kontrolė. Nemokestines biudžetines pajamas sudaro. Išlaidos skirstomos. Savivaldybių biudžetai ir jų formavimas. Savivaldybių biudžetas. Lietuvos savivaldybių funkcijos. Savarankiškąsias funkcijas savivaldybės. Paskirtosios funkcijos. Valstybinės funkcijos. Sutartinės funkcijos. Viešojo administravimo. Viešąsias paslaugas. Savivaldybių biudžetų formavimo principai. Nuolatinio funkcijų atlikimo principas. Taupumo ir ekonomiškumo principas. Biudžeto balanso principas. Biudžeto teisingumo ir aiškumo principas. Realus kasos darbas. Pilnumos principas. Savivaldybių biudžetų formavimo metodai. „ Augančio biudžeto “ sudarymo metodas. Nustatytų ribų , arba fiksuotų limitų , metodas. Siekiamų rezultatų ir jų pagrindu išplėstojo programinio biudžeto sudarymo metodas. Kritinių dydžių pokyčių planavimo metodas. „ Nulinio pagrindo “ biudžeto formavimas ir jo pagrindu biudžeto sudarymo blokais metodas. Savivaldybių biudžetų pajamos. Mokesčiai ir įmokos į savivaldybių biudžetus. Savivaldybių biudžetų asignavimai. Savivaldybių biudžetų kontrolė.


Valstybės biudžetas yra Seimo tvirtinamas pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Valstybės finansų tvarkymas reikalauja iš anksto numatyti išlaidas ir joms padengti reikalingas pajamas.

Valstybės biudžetas – politinis – teisinis valstybės valdžios aktas, kuris atspindi esamus ekonominius – socialinius santykius, parodo vyriausybės vykdomos politikos gaires.

Biudžetas turi ir teisinį pobūdį.

Biudžeto aktas sumomis reguliuoja jau esamų įstatymų vykdymą.

Remdamasi biudžetu, valstybė paskirsto ir perskirsto nacionalinį produktą, sukaupia lėšas ir nukreipia jas ūkio šakoms finansuoti, kultūrinėms reikmėms ir t.t.

Valstybės biudžetas yra Seimo tvirtinamas pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.

Biudžeto vieningumas pagrįstas pačia biudžeto esme.

Jis pasireiškia, kai yra parodytos visos valstybės pajamos ir išlaidos.

Be to, biudžeto vieningumą išreiškia vieninga biudžeto sistema, valstybės vieningi finansiniai dokumentai, vieninga biudžeto klasifikacija.

Visi biudžetai (savivaldybių, valstybės, vietos) sudaromi vadovaujantis tais pačiais metodais.

Biudžeto pilnumas – tai biudžeto vieningumo principo papildymas.

Jis reikalauja, kad pagal kiekvieną biudžeto straipsnį būtų numatytos pajamos ir išlaidos.

Valstybės biudžeto likutis rodo, jog valstybės finansai, pinigų apyvarta yra stabili.

Biudžeto deficito susidarymas reikalauja, kad valstybė darytų didesnį poveikį gamybos procesui ir socialinių ekonominių procesų prieštaravimų sušvelninimui.

Lietuvos biudžeto sandarą reglamentuoja LR biudžeto sandaros įstatymas.

Jo tikslas siekti ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.

Teisės aktų, kurie reglamentuoja biudžetinę sistemą, visuma yra vadinama biudžetine teise.

Laikotarpis, kuriam sudaromas biudžetas, vadinamas biudžetiniu laikotarpiu.

Jis skiriasi įvairiose šalyse, nes priklauso nuo valstybės tradicijų, ekonominių sąlygų ir kitų priežasčių.

Biudžetiniai metai – tai 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1d. ir pasibaigiantis gruodžio 31d.

Kitose šalyse biudžetiniai metai prasideda kitais laikotarpiais.

JAV, Švedijoje, Italijoje prasideda liepos 1d. Ir baigiasi birželio 30d.

LR biudžeto sandaros įstatyme nustatyti valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo teisiniai pagrindai, biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo ir vertinimo kontrolės pagrindinės nuostatos.

Biudžetinė sandara suprantama kaip biudžetinės sistemos organizavimo principai, funkcionuojantys pagal biudžetines teises.Biudžetinę sandarą lemia valstybės sandara.Biudžetų visuma sudaro vieningą valstybės biudžeto sandarą.

Biudžeto sudarymas ir vykdymas priklauso vykdomajai valdžiai, biudžeto įvertinimas ir tvirtinimas – įstatymus leidžiančiai valdžiai.

Biudžeto sudarymo stadija prasideda nuo biudžeto projekto ruošimo.

Finansų ministerijos parengtas projektas pateikiamas Vyriausybei.

Valstybė disponuodama sukauptais finansiniais ištekliais realizuoja savo finansinę politiką.

Valstybės biudžetas glaudžiai susijęs su kitomis finansų sistemos grandimis, teikiantis kitoms grandims būtiną finansinę pagalbą.

Finansų ministerija parengia bazinius duomenis, tuo tikslu nagrinėjama ankstesnių metų biudžeto vykdymo eiga.

Šiuo laikotarpiu biudžeto projektas dar gali būti koreguojamas.

  • Finansai Savarankiški darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 9 puslapiai (2696 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų savarankiški darbai
  • Microsoft Word 40 KB
  • Valstybės ir savivaldybės biudžetas savarankiškas darbas
    10 - 5 balsai (-ų)
Valstybės ir savivaldybės biudžetas savarankiškas darbas. (2015 m. Lapkričio 18 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-ir-savivaldybes-biudzetas-savarankiskas-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 04:01