Valstybės ir savivaldybių valdymo struktūra


Finansų referatas.

Įvadas. Valstybės valdymo struktūra. Savivaldybių administracijos struktūra. Išvados. Naudotos literatūros sąrašas.


Darbo tikslas: išsiaiškinti pagrindines valstybės ir savivaldybių valdymo struktūras.

Darbo uždaviniai:

Raišienė (2003), savo darbe rašo, jog viešasis administravimas – sąvoka, aprėpianti viso viešojo sektoriaus veiklą. Viešasis administravimas yra aiškinamas kaip visuomenės išrinktosios valdžios politikos įgyvendinimas per įvairias valdymo priemones bei mechanizmus, pirmiausia – valstybės administravimo subjektus ir įstatymus.

Visuomenės teisinės apsaugos, valstybės saugumo ir juridinio aptarnavimo įgyvendinimas;

Astrausko ir Galinienės (2003), teigimu yra trys valdymo lygiai (nacionalinis ir 2 subnacionaliniai viešojo valdymo lygiai), kuriems atstovauja: – valstybės valdymo subjektai (nacionalinis valdymo lygis); – regioninių savivaldybių valdymo subjektai (subnacionalinis valdymo lygis); – vietinių savivaldybių valdymo subjektai (subnacionalinis valdymo lygis).

Tarp skirtingų valdymo lygių subjektų įstatymais yra padalyta kompetencija (veiklos sritys ir įgaliojimai) tvarkyti visuomenės viešuosius reikalus.

Tarp skirtingų valdymo lygių subjektų nėra tiesioginio pavaldumo santykių. Įstatymus leidžiančios valstybės valdžios institucija (Parlamentas) įstatymais dalija kompetenciją (veiklos sritis ir įgaliojimus veikti) tarp skirtingų valdymo lygių subjektų. Valstybės vykdomosios valdžios šakos subjektai reguliuoja regioninių ir vietinių savivaldybių subjektų veiklą teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis (tiek, kiek leidžia įstatymai) ir atlieka jų veiklos teisinę (administracinę) bei kitokią priežiūrą (kontrolę).

Skirtingų valdymo lygių subjektai veiklą vykdo valdydami, naudodami ir disponuodami viešąjį turtą nuosavybės teise (todėl yra dvi viešosios nuosavybės rūšys – valstybės nuosavybė bei savivaldybių nuosavybė) ir disponuodami finansiniais ištekliais, sukauptais atskiruose (savarankiškuose) biudžetuose (todėl yra atskiras valstybės biudžetas, regioninių savivaldybių biudžetai, vietinių savivaldybių biudžetai).

Valdymo lygiai – tai valdžios politinės decentralizacijos padarinys. Kuo daugiau subnacionalinių valdymo lygių – tuo aukštesnis politinės decentralizacijos laipsnis toje valstybėje.

Teorijoje nenusistovėjusi viena nuomonė dėl valstybinio valdymo (administravimo) subjektų. Dauguma administracinės teisės teoretikų teigia, kad valstybinio valdymo (administravimo) subjektai yra valstybės ir vietos savivaldos institucijos, taip pat nevyriausybinės organizacijos, kurioms suteikti atitinkami įgaliojimai. Atstovaujamosios valdžios institucijos priima įstatymus ir kitus teisės aktus, reguliuojančius visuomeninius santykius valstybės valdymo srityje, bei vykdo jų įgyvendinimo kontrolę. Tiesiogiai valdymo funkcijų jos neatlieka. Išimtis yra Seimo dalyvavimas skiriant ir atleidžiant tam tikrų valstybinio valdymo (administravimo) institucijų pareigūnus arba pritarimas atitinkamų kandidatūrų skyrimui bei vidinio valdymo (administravimo) funkcijų įgyvendinimas įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų organizacinėse struktūrose. Specialios institucijos, vykdančios valdymo veiklą, yra vykdomosios valdžios ir kitos valdymo funkcijas įgyvendinančios institucijos.

  • Finansai Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 10 puslapių (2309 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 25 KB
  • Valstybės ir savivaldybių valdymo struktūra
    10 - 6 balsai (-ų)
Valstybės ir savivaldybių valdymo struktūra. (2016 m. Kovo 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-ir-savivaldybiu-valdymo-struktura.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 07:03