Valstybės ir teises teorija 13


Teisės konspektas. Socialinės normos sąvoka. Socialinių normų klasifikacija. Teisės normų ir moralės skirtumai. Teisės normų ir moralės normų sutampantys požymiai. Teisės normų ir korporatyvinių normų santykis. Techninės normos ir jų virtimo teisinėmis sąlygos. Teisės normų skirtumai nuo kitų soc. Neteisinių normų. Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma. Teisės normų aiškinimas. Teisės normų įgyvendinimas. Teisiniai santykiai. Teisėtas elgesys. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisės veiksmingumas, teisinė kultūra. Teisės sistema.


DISPOZICIJA – tai teisės normos struktūros dalis, formuluojanti pačią elgesio taisyklę, t.y. nustatnti elgesio modelį, kuris teisinio santykio dalyviams yra privalomas ar leistinas.

HIPOTEZĖ – tai teisės normos dalis, nustatnti teisiškai reikšmingas gyvenimo aplinkybes, kurioms esant atsiranda, pasibaigia ar pasikeičia teisinio santykio dalyviams teisės ir pareigos.

SANKCIJA – tai teisės normos dalis, nurodanti pasekmes, kurios atsiranda pažeidus dispozicijos reikalavimus.

Imperatyvios normos – tai normos, griežtai formuluojančios paliepimą ir neleidžiančios kaip nors kitaip to paliepimo suprasti (pvz.: teisėjai, nagrinėdami bylą, klauso tik įstatymo).

Reguliacinės – nustato teisinio santykio dalyviams turiningąsias teises ir pareigas.

Teisės normų klasifikacija padeda atskleisti įvairiapuses teisės normų galimybes reguliuoti žmonių ęlgesį.

Teisės normų aktas – tai dokumentas, kuriame nustatomos, taikomos arba aiškinamos teisės normos. Skiriamos trys t. aktų rūšys: 1) teisės normų aktas; 2) teisės taikymo aktas (individualus teisės aktas); 3) teisės aiškinimo (interpretacinis) aktas.

Pagal normos aiškinimo subjektą arba teisinį reikšmingumą aiškinimas skirstomas: 1. Oficialus teisės aiškinimas. Jis gali būti:

Kompetetingas (tai teisės normų aiškinimas asmenų, turinčių teisinę kvaifikaciją, bet neįgaliotų šito daryti).

Mokslinis (jo subjektai – teisininkai mokslininkai, aiškinantys teisės normas mokslo veikaluose).

Teisės aiškinimo aktas – tai oficialus, juridiškai reikšmingas dokumentas, skirtas atskleisti (nustatyti) tikrąją teisės normos prasmę (turinį).

Teisės normos taikomos visų tos teisės subjektų gerovės interesams. Jos tikslas, garantuoti tiek pavienio asmens, tiek visų visuomenės narių interesus.

Teisės normų taikymas – tai veikla, skirta individualius, valdingus teisinius paliepimus (t.y. privalomi paliepimai ir prireikus garantuoti valstybės prievarta.

Įžanga – norodomas subjektas, priėmęs teisės taikymo aktą, akto pavadinimas, priėmimo vieta, data, kam skiriamas.

Motyvuojamoji d. – nurodoma, kokiais įrodymais ir konkrečia norma remiantis priimtas teisės taikymo aktas.

Kai visuomeninio santykio nereguliuoja pozityvios teisės normos, jas gali reguliuoti remiantis įstatymo arba teisės analogija sukurta norma.

Teisės normų visuotinio privalomumo garantai. Dažniausias visuotinio teisės privalomumo garantas – abipusė nauda, kuri gali būti tik pripažinus teisių ir pareigų vienovę.

Teisnumas – jis atsiranda asmeniui gimus ir galioja visą gyvenimą. Juridinių asmenų teisnumas atsiranda nuo to momento, kai patvirtinami įstatai (nuostatai). Teisnumui būdinga – jis neatskiriamas nuo asmenybės, nepriklauso nuo lyties, profesijos, amžiaus, tautybės ir kt., jis yra neperduodamas.

Veiksnumas – yra įgyjamas, jis apibrėžia tai, ką gali sukurti teisės subjektas savo veiksmais, jį gali turėti ne visi asmenys, skirtingai nuo teisnumo. Veiksnumas priklauso nuo asmens amžiaus, psichinės būsenos, nuo fizinio išsivystymo, intelekto ir pan. Teisnus asmuo gali būti neveiksnus, o veiksnus asmuo visada yra teisnus.

Teisinių santykių subjektų rūšys: 1) fiziniai asmenys (Lietuvos piliečiai, ižsieniečiai ir t.t.); 2) juridiniai asmenys (organizacijos ir įstaigos turinčios atskirą turtą, galiojančias savo vardu įgyti turtines ir asmenines neturtines ir turėti pareigas, galinčios būti ieškovais ir atsakivais teisme). Skiringai nei fizinių asmenų, juridinių asmenų teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo to momento, kai patvirtinami įstatai (nuostatai), arba nuo jo įregistravimo momento (jei įstatai turi būti registruojami).

Subjektinė teisė – įgyta paties asmens individualiomis pastangomis ir priklauso konkrečiam asmeniui įstatymo leisto ar neuždrausto elgesio. Subjektinės teisės samprata priklauso nuo vyraujančios teisės sampratos.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 21 puslapis (7255 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 43 KB
  • Valstybės ir teises teorija 13
    9 - 3 balsai (-ų)
Valstybės ir teises teorija 13. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-ir-teises-teorija-13.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 02:32