Valstybės ir teisės teorija 14


Teisės konspektas. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos. Teisinis reguliavimas kaip socialinio reguliavimo rūšis. Pirmasis teisės egzistavimo lygmuo – teisinės idėjos (teisinė sąmonė). Pereinamasis lygmuo: nuo teisinės idėjos prie teisės normos:teisėkūra kaip teisinio reguliavimo priemonių „gamyba“. Antrasis teisės egzistavimo lygmuo:teisės norma: formalieji ir turiningieji teisės normos požymiai. Teisės normos socialinių normų sistemoje. Teisės normos vidinė struktūra. Teisės normų išreiškimo (materializavimo) forma. Teisės aktas ir jo rūšys. Teisės sistema. Teisės aktų sisteminimas ir jo rūšys. Pereinamasis lygmuo: nuo teisės normų prie teisnių santykių. Teisės normų aiškinimas. Teisės normų įgyvendinimas. Trečiasis teisės egzistavimo lygmuo: teisiniai santykiai. Teisėtas elgesys. Teisinė atsakomybė (ta). Teisės veiksmingumas (tv). Teisinė v- ybė ir atvira (pilietinė) visuomenė.


Ši teisės soc. paskirtis – tai teisės pažangos raida. Pažanga yra reikalinga, nes rodo žm. socialėjimą, žmoniškėjimą, gebėjimą gyventi santarvėje, naudotis savo teisėmis nevaržant kt. teisių.

Prigimtinės žm. teisės nėra valstybės malonė asmeniui. Valstybė turi tik saugoti asmens teises. Bet yra teisių, kurios atsiranda kaip valstybės teisėkūros rezultatas:teisė į susirašinėjimo slaptumą, būsto neliečiamybę, teisė dalyvauti valdant šalį ir kt. Žm. objektyviai turi teisių į šias soc. vertybes, nes jos yra išvestinės iš jo žm. orumo ir laisvės. Bet kad šios teisės iš teisnumo statuso pereitų į subjektinę teisę, reikia, kad valstybė pripažintų tai įstatymais. Todėl pgr. žm. teisės yra įtvirtinamos šalies konstitucijoje ir tarptautinėse sutartyse, Visuotinėje žm. teisių deklaracijoje, Europos žm. teisių konvencijoje. Tapdamos konstitucinėmis jos virsta atitinkamais įsipareigojimais valstybei.

Teisės f-jos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro sistemą: teisinio reguliavimo f-ja yra centrinė, integruoja, palaiko savo reikmėms visas kt. teisės f-jas : šios tik padeda reguliavimo f-jai ir užtikrina jos veiksmingumą.

Grupinė – tai tam tikro soc. sluoksnio ar susivienijimo teisinė sąmonė. Todėl ji visada diferencijuota ( studentų, tautinių mažumų, darbininkų, darbdavių ir kt. teisinė sąmonė).

Asmens turimos teisės kompetencijos (teisės išmanymo) požiūriu teisinė sąmonė skirstoma į paprastąją, profesionalią, mokslinę (teorinę).

Mokslinė – tai teisininkų mokslininkų teisinė sąmonė. Ji formuojasi sistemingai tyrinėjant soc. procesus, apibendrinant jų teisinio reguliavimo praktiką.

Teisinę sąmonę sudaro 2 struktūriniai elementai (dalys): teisinė psichologija ir teisinė ideologija.

Reguliacinė. Įgyvendinama remiantis sistema motyvų, vertybinių orientacijų, kurios veikia žm. elgesį, jį normina.

Teisėkūros tikslas demokratinėje valstybėje – formuoti teisės normas siekiant užtikrinti žm. teisių saugą ir jų įgyvendinimą.

Referendumai gali būti skirstomi: Sprendžiamieji – tai tokia tautos valios pareiškimo teisėkūros forma. Kai tauta visuotiniu balsavimu priima įst ar jų nuostatas. Patariamieji – kuriems teikiami svarstyti svarbiausi šalies gyvenimo kl. kai valdžios institucijos siekia sužinoti tautos nuomonę konkrečiu kl., kurį valstybės institucijos rengiasi reglamentuoti. Ratifikaciniai – tai teisėkūros forma, kai tauta išreiškia pritarimą ar nepritarimą parlamento priimtam įst arba valstybės institucijų pasirašytai tarptautinei sutarčiai, konvencijai, deklaracijai.

įst. leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas (pirminis norminio teisės akto projekto parengimas, teisinis siūlymas, projekto registravimas);

Įst. pasirašymas ir paskelbimas: tai paskutinė, būtina teisėkūros stadija. Įst. projekto pasirašymas ir paskelbimas spaudoje yra tas momentas, nuo kurio įst. projektas tampa įst. Seime priimtas įst. projektas siunčiamas Prezidentui pasirašyti ir paskelbti. Jei šis nesutinka su įst., gali pasinaudoti veto teise ir grąžinti įst. atgal Seimui pakartotiniam svarstymui, nurodydamas, kurias įst. vietas ir dėl ko Seimo nariams reikia atkreipti dėmesį. Pasirašęs Seimo priimtą įst. projektą Prezidentas skelbia jį Valstybės žiniose.

Soc. kompromiso. Įpareigoja įst. leidėją įkūnyti priimamų teisės aktų normose vienodą visų soc. grupių interesų apsaugą, o tiems interesams susipriešinus, jų priešpriešą įveikinėti abipusėmis nuolaidomis (kompromisu). Soc. kompromisu pagrįsti įst. palaiko soc. santarvę ir soc. stabilumą, o jų vykdymas užtikrina minimalią valstybės prievartą.

Ekonomiškumo. Nustato, kas įst. projektas būtų rengiamas, o priimtas įst. vykdomas mažiausiomis laiko, energijos, medžiagų ir kt. sąnaudomis.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 35 puslapiai (27055 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 111 KB
  • Valstybės ir teisės teorija 14
    10 - 3 balsai (-ų)
Valstybės ir teisės teorija 14. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-ir-teises-teorija-14.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 09:03