Valstybės ir teisės teorija 20


Teises sampratu diferenciacija. Teises normu aiskinimas ir igyvendinimas. Teises teorijos savoka. Teisėkūros juridinė technika. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisės šaltinio pobūdį.. Teisės teorijos sąvoka ir pagrindiniai požymiai. teisės teorijos objektas ir metodas..

Teisės konspektas. Teisės teorijos objektas. Teisės teorijos vieta teisės mokslų sistemoje. Teisės teorijos f-jos. Teisės teorijos metodai: sąvoka, vaidmuo ir rūšys. Teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Teorijos, grindžiančios teisės esmę jėgos persvara. Teorijos, grindžiančios teisės esmę priešingų interesų kompromisu. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisė šaltinio pobūdį. Teisės sampratų diferenciacija pagal teisė šaltinio pobūdį. Teisės socialinė paskirtis. Teisės funkcijos: samprata ir rūšys. Teisės principai: samprata ir rūšys. Teisinė sąmonė:samprata, struktūra, rūšys. Teisinės sąmonės f-jos ir vaidmuo kuriant bei įgyvendinant teisę. Teisėkūra :sąvoka, subjektai ir rūšys. Teisėkūra : stadijos ir principai. Teisėkūros juridinė technika. Socialinės normos: sąvoka ir rūšys. Teisės normų skirtumai nuo moralės, papročių, korporatyvinių normų. Techninės normos. Teisės normos : sąvoka ir pagr. Požymiai. Teisės normų klasifikacija. Vidinė teisės normos stuktūra. Teisės normų reiškimo forma. “teisės normų šaltinis”, “teisinės minties šaltinis”. Teisės aktas: sąvoka ir rūšys. Teisės normų aktas: sąvoka, pagr. Požymiai ir rūšys. Įstatymų priėmimo ir paskelbimo tvarka. Teisės normų galiojimas laike, teritorijoje ir asmenims. Teisės normų aktų sisteminimas: sąvoka ir rūšys. Teisės normų sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Teisės normų sistemos strukt. Elementai. Teisinis reguliavimas :samprata ir stadijos. Teisinis reguliavimas : objektas ir metodas. Teisės normų įgyvendinimas: sąvoka ir formos. Teisės normų taikymas: sąvoka ir pagr. Požymiai. Teisės normų taikymo atvejai ir stadijos. Teisės taikymo aktas. Teisės spragos. Teisės normų aiškinimas: sąvoka, priežastys, stadijos.


Pagalbiniai teisės mokslai: filosofija, sociologija, kriminalistika, teismo medicina, statistika,ir t.t.

metodologinė f-ja: teisės teorija apibendrina šakinių teisės mokslų rezultatus, teisės sampratą pagrindžia bendrą vertybinę teismo reguliavimo kryptį,

1)filosofinis teisės pažinimo metodas – siekia atskleisti teisės specifiką, nustatant teisės vietą žmogaus teisių apsaugos ir įgyvendinimo priemonių sistemoje. Padeda suvokti teisės vietą kitų socialinio reguliavimo veiksmų sistemoje. Filosofinis metodas dėl savo konkrečios formos yra dialektinis istorinis met. Jis padeda suvokti teisę kaip dinamišką ir su socialinę tikrovę susijusį reiškinį.Tiesos konkretumas – loginė kategorija, būdinga ne konkrečiam faktui, o faktų sistemai.Teisė, jos raida turi būti tiriama visapusiškai(atsižvelgiant į sąveiką su kitais tos epochos socialiniais reiškiniais).Siekiant pažinti teisę reikia remtis ir abstrakčiu, teoriniu mąstymu.

Subjektyvinė teisė reiškia paties asmens buvimą.Subjektyvinių teisių ir pareigų vienovė reikšminga tuo, kad ji atskleidžia demokratinę teisių prigimtį, t.y. teigia visų žmonių teisių lygybę, draudžia bet kokią diskriminaciją, įpareigoja derinti prieštaravimus, siekti jų kompromiso.Pagal Vaišvilą: jei žmogus nori turėti teisę – tai žmogus turi priimti pareigą(mokynys priima mokinio pareigą – kartu prisiima ir mokinio teises).

Pati valstybė atsiradusi kaip organizacija, reikalinga valdyti nugalėtojus. Valstybė ir teisė – tai organizacinės priemonės įgyvendinti stipriųjų valia.Nusistovi tam tikra tvarka, įkūnijanti skirtingą nugalėtojų ir pralaimėjusiųjų teisinę padėtį.

Valstybę ir teisę aiškino kaip priemones įgyvendinti valdančios socialinės grupės interesus kitų socialinių grupių interesų paneigimo sąskaita. Visuomeninė tvarka išvedama iš socialinio intereso, kuris istorijoje turėjo jėgos persvarą.

Karlas Marksas(1818 – 1883) siekė pažinti teisę iš gyvenimo tikrovės.Jo raštai nukreipti prieš subjektyvistinę teisės sampratą. Tikino, kad teise gali virsti tik disponuojantis soc. jėga(ekonomine). Teisė kylanti iš materialiųjų interesų ir nuosavybės santykių.Valstybės ir teisės prasmė priklauso nuo nuosavybės formos.Nuosavybę turinti visuomenės mažuma galėtų valdyti nuosavybės neturinčią visuomenės daugumą. Panaikinus privačią nuosavybę, išnyks visuomenės susiskirstymas į klases, išnyks pagrindas organizuota valstybės jėga pavergti vienai žmonių grupei kitą. Tuo pagrindu pasikeisianti ir valdžios bei jos kuriamos teisės soc. paskirtis ir f-jos: valst. Valdymas virsiąs paprastomis vieš.administ. f-jomis, kurių tikslas – vienodai rūpintis visuom. narių gerove. Panaikinti valstybę K.Marksui reiškė panaikinti vienų diktatą kitiems.

Teisę iš visuomeninės sutarties antikoje kildino gr. Epikūras, vėliau – Ciceronas.

Leonas Diugi solidarumo idėją plėtojo kaip abipusės soc. priklausomybės teoriją, kuriai pirmiausiai siekė palenkti nuosavybės teisę. Žmonės yra susieti tarpusavio priklausomybės. Kylančius prieštaravimus turi įveikti bendradarbiavimu.

Kiekv. asmuo ir soc. grupė turi ne teises, o pareigas – vykdo tam tikrą solidarumo funkciją. Valdžios aktai galioja tiek, kiek jie palaiko soc. grupių bendradarbiavimą.

Solidarumo norma L.Diugi aiškinime nėra konkretus įstatymas, o tik metodologinis principas, kuriuo privalo vadovautis teisėkūra. Vyriausybės pareiga – užtikrinti soc. solidarumą ir neleisti nieko, kas yra priešinga solidarumui. Valstybė gali taikyti prievartą tik siekdama palaikyti solidarumą.

Teologinė teisės kilmės teorija. Teisė – ne žmogaus, o dieviškojo intereso pavertima elgesio taisykle. Teisė negali atsirasti iš egoistiško žmogaus interesų. Teisė – ne žmonių kūrinys, o dievų dovana, skirta socializuoti patį egoistiškiausią žmogų. Teisė – ne žmogaus savavališkai nustatoma elgesio taisyklė, o egzistuoja šalia žmogaus.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 17 puslapių (8051 žodis)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 41 KB
  • Valstybės ir teisės teorija 20
    9 - 3 balsai (-ų)
Valstybės ir teisės teorija 20. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-ir-teises-teorija-20.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 23:57