Valstybės ir teisės teorija 5


Teisės konspektas. Svarbiausi teisės esmės reiškimosi, konkretėjimo būdai. Kintamojo dinaminio turinio prigimtinės teisės konc. Subjektinių teisių ir pareigų vienovė. Pozityviosios teisės norma išreiškia glaudų teisės ir valstybės ryšį. Pozityviosios teisės norma – tai teisėkūros subjektų (dažniausiai valstybės) suformuluota ir sankcionuota visuotinai privaloma elgesio taisyklė, nustatanti visuomeninio santykio dalyviams teises bei pareigas ir garantuojama to santykio dalyvių abipuse nauda ir valstybės prievarta. Objektinė teisė. Socialinės normos. Teisės normų išraiška, materializavimo forma. Teisės aktai. Sistemos sudarymo metodologiniai pagrindai. Koreliacija (koordinacija) arba horizontalūs teisės šakų santykiai. Teisės šakų katalogas ir bendroji jų charakteristika. Materialiosios teisės šakos. Proceso teisės šakos.


žmogus yra kultūriškai nepakankamas – egzistenciškai nesaugus. Jis bendruomeninis sutvėrimas. Bendruomeninio gyvenimo pagrindinis ypatumas – lygiaverčiai mainai (=žmonių lygiateisiškumo prezumpcija)

mainų lygiavertiškumo principas = teisė kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovė

visuomenės mokslų uždaviniai: 1) nustatyti socialinės tikrovės faktus, jų savybes, 2) juos paaiškinti priežastiniais ryšiais; 3)įvertinti juo naudingumo-grėsmės žmogaus teisių saugos atžvilgiu.

Dėl paskutinio uždavinio teisės teorija tiria ne tik teisę, bet ir socialinius interesus kaip jos šaltinį.25 p. taip pat visuomenės socialinę struktūrą 28 p.

Normatyvizmas orientuotas į normų taikymą. Etatistinis normatyvizmas – vertybiniu požiūriu neutrali, “diplomatiška” teisės teorija. Valstybės primatas. Teisėtumui pirmenybė prieš teisingumą.

Societarizmas (=pilietinė teisės samprata)– į normų kūrybą. Čia ima pirmauti žmogaus teisės (kurios mažai domina normatyvizmą), laikomasi mokslų humanizavimo tendencijos, iškilusios po II pasaulinio karo (18 p.). individo primatas, liberalizmo, individualizmo idėjos

Dvi teisės sampratų kryptys: stipriojo laisvė ir silpnojo nelaisvė (socialinis diktatas) ir santykio lygiavertiškumas (socialinis išlaisvinimas)

Teisė – tai vizitinė visuomenės kortelė 28, išreiškia socialinių interesų struktūros ir socialinių jėgų santykį

Teisės teorijos objektas nėra teisės atsiradimo, formavimosi ir vystymosi dėsningumai, dėsningumai yra tikslas, o objektas – socialiniai mechanizmai: kaip ir kodėl socialiniai interesai virsta teisės normomis...

Teisės teorija tiria teisę ir valstybę istorijoje pirma kaip klasių viešpatavimo, o vėliau – kaip tarpusavio bendradarbiavimo ir gyvenimo santarvėje priemones. 30

Mokslinė teorija – tai idėjinis kurios nors tikrovės srities modelis, sisteminis jos požymių atspindys žmogaus sąmonėje. Mokslinėje teorijoje visada yra du struktūriniai elementai: gnoseologinis (objektyvios žinios) ir metodologinis (jų įgijimo būdai ir priemonės).

Visas teisės šakas ir teisės mokslą jungiantis metodologinis principas, idėja yra subjektinių teisių ir pareigų vienovė. 106 p. juo remiantis atskleidžiamas pagrindinių teisės kategorijų turinys. Tai visą tiesės mokslą iš vidaus jungianti idėja, teisės ašis apie kurią sukasi visas teisės pasaulis 106. bendras vardiklis, pasikartoja visuose ontologiniuose lygmenyse.

Teisė yra žmonių santykių reguliatorius, visuomeninių santykių reguliavimo technika. 41

Teisės mokslas = jurisprudencija (lot. „žinios apie teisę“) labai plati sritis ir diferencijuota pagal konkrečias šakas todėl kyla mokslo struktūrinio problema. 41

teisės teorija apibendrina šakinių teisės mokslų rezultatus, pagrindžia bendrą vertybinę teisinio reguliavimo kryptį (teisės sampratą). Tai pasiekia tyrinėdama konkrečios visuomenės žmogaus teisių saugos poreikius ir jų įgyvendinimo galimybes. Žinias performuluoja į teisės sampratą = visų šakinių teisės mokslų metodologinį pagrindą, šakinio reguliavimo verybinę linkmę 44

plėtoja ir tikslina bendrųjų teisės sąvokų aparatą = teisinio mąstymo instrumentarijų (nedrąsias teisės sąvokas).

Pažintinė arba analitinė teisės teorijos f-ja. Koks priimamų įstatymų veiksmingumas, kokie visuomenės poreikiai, kokiu mastu pasiekti socialiniai tikslai... šią f-ją iš teisės teorijos periminėja teisės sociologija.

Konstruktyvioji arba prognostinė f-ja – pažintinės tęsinys: formuluoja naujas teisines idėjas-siūlymus, kaip reformuoti

Akademinės teisės studijos – smėlio laikrodžio pavidalas : prasideda bendraisiais dalykais, siaurėja iki konkrečių (vientiso požiūrio stadija > visumos suskaidymo į dalis stadija > vientisumo atkūrimo stadija)

Šiuolaikinė teisės samprata pripažįsta teisę fundamentalesniu dalyku, nei įstatymas. 48

Dvi teisininkų kvalifikacijos koncepcijos: vykdytojai (legistai – formalistinė kvalifikacija, teisėtumo primatu grindžiama) ir juristai (teisėtumo, bendrosios/autentiškos teisės sampratos suvokimo pagrindu, visuotinai pripažintų teisės principų pagrindu

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 25 puslapiai (16926 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 80 KB
  • Valstybės ir teisės teorija 5
    9 - 3 balsai (-ų)
Valstybės ir teisės teorija 5. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-ir-teises-teorija-5.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:11