Valstybes ir teises teorija ir samprata


Gumplovičiaus teisės samprata. I elgesio taisykle pretenduojantis interesas is pradziu. Gumplovičiaus teorija įtaka teisei. . gumplovičiaus teises samprata. Trys teisinės būties lygmenys (pavidalai). Teises teorijos rasto darbai. Teisės vidaus struktūrą lemiantys veiksniai. Valstybės ir teisės teorija konspektas.

Teisės konspektas. Bendroji teisės teorijos charakteristika. Teisės teorija: jos objektas ir metodas. Teisės mokslų (jurisprudencijos) sistema. Teisės sampratų įvairovė. Trys teisinės būties lygmenys (pavidalai). Prigimtinės teisės teorija. Teisinis pozityvizmas. Normatyvistinė (etatistinė) teisės samprata. Institucinis pozityvizmas. Sociologinė teisės samprata. Teisinis personalizmas – vienas nepozityvistinės teisės sampratos variantas. Termino “teisė” daugiareikšmiškumas. Teisės vidaus struktūrą lemiantys veiksniai. Teisės socialinė paskirtis ir funkcijos.


Objektas – nustatyt kas lemia teisės pobūdį ir turinio permainas, kodėl įvairiu metu ir įvairiose vietose ji vis kitokia, kaip teisė turi būt plėtojama, kad užtikritų teisių ir pareigų vienovę.

Nustatyt socialinės tikrovės faktus, reiškinius, jų savybes. Juos paaiškinti. Įvertinti juos gerumo ir blogumo pažiūriu.

Metodas – sistema būdų ir priemonių, kuriais teis. Te. Tiria socialinių interesų transformavimosi į teisinę tvarką veiksnius ir sąlygas.

Filosofinis metodas – siekia atskleisti teisės specifiką nustatant teisės vietą žmogaus žmogaus teisių apsaugos ir įgyvendinimo priemonių sistemoje. (raida, evoliucija idėja, tiesos konkretumas (hic et nunc), mokslinės analizės visapusiškumas, anbendrieji teisės mokslai ir šakiniai teisės mokslai. Bendrieji teisės mokslai (teisės samprata), šakiniai teisės mokslai (bendrostios teisės sampratos specializavimas), bendrosios ir šakinių teisėsbendrieji teisės mokslai ir šakiniai teisės mokslai. Metodologinė fukcija – apibendrina visų šakinių mokslų teorijas. Randa jų vienovę. Pažintinė funkcija. - T. Vykdo tirdama visuomenėje vykstančius soc. Procesus, siekia išsiaiškint, kaip geriau būtų juos reguliuoti, kad kuo veiksmingiau būtų rasta teisių ir pareigų vienovė. Konstruktyvioji (prognostinė) – padeda nustatyti kaip patogiau toliau plėtoti ir tobulint teisinį reguliavimą. Padį elgesio taisyklę pretenduojantis interesas iš pradžių turi būti įsisąmonintas. Teisė šiuo atveju dar nėra jėga, galinti daryti realų poveikį. Ji kol kas tėra suprantama kaip moralinė norma, kurią pažeidus negali būt baudžitai tas pats kas ir teisinė idėja, tačiau jau oficialiai valstybės paskelbtas, suvienytas su valstybės prievarta ir todėl tapęs visuotinai privaloma taisykle, pajėgia daryt realų poveikį elgesiui, jį normuoti, valdyti, kreipti įstatymų leidėjui noriteisė – humanistiniai žmonių interesai, paversti visuotinai privaloma žmonių elgesio taisykle, o galiausiai – žmonių elgesio realybe. (l. Gumplovičiaus prievartos teorija, marksistinė teisės samprata; r. Von jhėringo interesų jurisprudencija ).

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 3 puslapiai (1723 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 14 KB
  • Valstybes ir teises teorija ir samprata
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybes ir teises teorija ir samprata. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-ir-teises-teorija-ir-samprata.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 17:41