Valstybės ir teisės teorija konspektas


Teisės teorija konspektai. Teises teorijos konspektas. Teisės (realizavimo) samprata.. Valstybes ir teises raida. Teisės ir įstatymo santykis. Teises teorijos spera.

Teisės konspektas. Socialinės normos. Socialinių normų požymiai. Pagal veikimo sferą moralė ir teisė. Pagal normų realizavimo uztikrinimą. Pagal turinį moralė ir teisė. Pagal išraiškos formą moralės ir teisės normos. Subjektyvi. R objektyvi teisė. Objektyvi teisė - teisės normų sistema. Teisės norma. Teisės normos struktūra. Elementai. Teisės funkcuos. Teisės vaidmuo, uždaviniai, teisės funkcionavimas. Teisės ir įstatymo santykis. Teisės principai. Teisinių santykių samprata. Teisiniai faktai. Teisės realizavimo samprata. Tr - tai reikalavimų. Įtvirtintų teisės normose. Teisės reguliavimo proceso. Konkreti išraiška. Teisinio reguliavimo samprata. Teisinė atsakomybė. Teisės aiškinimas. Teisės pažeidimas.


Teisė - bendrų elgesio taisyklių sistema. visuomenėje turinti valstybės suteiktą priverstinę galią. tuo tarpu moralė -pažiūrųapie eigesį visuomenėje sistema. neturinti valstybės suteiktos priverstinės galios.

Pagal veikimo sferą moralė ir teisė nesutampa. Moralė apima visas žmogaus elgesio sntis, o teisė - tik tas, kur kyla būtinybė taikyti valstybinę prievartą. Moralės veikimo ribos ptatesnės nei teisės. Moralės reguliavimo sfera nereikalauja kokių nors ribų, visos žmogaus elgesio sritis įeina įjos sferą. Teisinio reguliavimo sfera yra apibrėžta.

Pagal normų realizavimo uztikrinimą - Moralės normos realizuojamos remi'antis asmens įsitikinimas, įprodais. Vidiniu garantu yra žmogaus sąžinė, o išoriniu - visuomeninė nuomonė. Tuo tarpu teisės normų realizavimą garantuoja valstybė, t .y tam tikrais atvejais savo prievartos priemonėmis. Taigi tiek vienos. tiek kilos normos remiasi prievarta. Tačiau skiriasi prievartos pobūdis - už moralės normų pažeidimą - visuomeninės prievartos priemonės (išmetimas iš organizadjos. įspėjimas ir pan.), už teisės normų pažeidimą numatyta teisinė atsakomybė

Jei šias dvi normas suvoktumėme kaip visuomenės kompromisus. teisė ir moralė sutampa; teisė yra morali, bet moralė ne visada įeina įteisę.

Pagal išraiškos formą moralės ir teisės normos skiriasi. Moralės normos dažniausiai apsprendžiamos žmonių sąmonės lygiu ir jei jos įtvirtinamos visuomenėje kaip taisyklės, tai ne valstybiniuose. o pvz. Bažnydos dokumentuose. Teisė normos įtvirtinamos valstybės organų teisės aktuose. Jos yra panašios šiais aspektais

Tik teisės normai būdingas požymis - ji saugoma valstybinio poveikio priemonėmis.

tarpu prievarta. ginanti kitas kitas sodalines normas gali atsirasti iš t.t. grupės (šeimos. genties) kurios

Hipotezė - teisės normos dalis. nurodanti sąlygas. kurioms esant teisės norma veikia. Dispozicija - teisės normos dalis, kuri nurodo kaip turi elgtis teisinių santykių subjektas (teisės turinys) Sankcija - teisės normos numatomos pasekmės už teisės normos nesilaikymą. Atsakomybė už normos nesilaikymą.

Terminas Teisės funkcijos reiškia - arba teisės socialine paskirtį, arba teisinio poveikio visuomeniniams santykiams kryptis, arba ir vieną ir kitą. Nes nei teisės socialinė paskirtis, nei teisinio poveikio kryptys savarankiškai neatskleidžia teisės funkdjų esmės. Jei suvoksime tik kaip sodalinę esmę - bus per daug bendra, ojei tik kryptis - neaišku, kas nukreipia.

Teisės vaidmuo - katba apie tesės reikšmę visuomenės, valstybės gyvenime apskritai arba tam tikru

laikotarpiu. Tai aiškJnantis neišvengiamai reiks atsižvelgti į teisės funkdjas . kurios ir apibudina

Teisės uždavinys - tai politinė . sodalinė, ekonomjnė problema, kurią turi išspręsti teisė. Uždavinys

nurodo nuolatinį arba laikiną. artimiausią arba galutinį tikslą, kurį turi pasiekti teisė.

Reguliacinė teisės funkcija - tai tokia teisinio poveikio kryptis, kuria siekiama garantuoti visuomeninių santykių organizadnę tvarką, jų funkdonavimą ir vystymąsi. Reguliadnė funkdja susijusi su turtiniais, finansiniais, šeimos ir kitais santykiais. Ši funkdja pasireiškia visuomeninių santykių Įtvirtinimu teisės normose, teisės norminuose aktuose.

Reguliadnė funkdja skirstoma į reguliadnę dinaminę ir reguliadnę statinę. ReguHacmė statinė pasireiškai teisės poveikiu visuomeniniams santykiams įtvirtinant juos vienuose ar kituose teisės institutuose. Įtvirtina tam tikrus statusus visuomenėje. kurie garantuoja sodalinių, teisinių vertybių stabilumą ir nekintamumą. Tai gali būti valstybės formos įtvirtinžmas. politinės sistemos principų įtvirtinimas, nuosavybės teisės instituto įtvirlinimas ir kt.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 7 puslapiai (4407 žodžiai)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 23 KB
  • Valstybės ir teisės teorija konspektas
    8 - 2 balsai (-ų)
Valstybės ir teisės teorija konspektas. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-ir-teises-teorija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 21:50