Valstybės ir teisės teorija. Valstybių tipologija


Valstybes ir teises atsiradimo teorijos. Valstybes tipologija. Valstybes atsiradimo teorijos. Pazeidimu tipologija. Tipologijos valstybiu. Teises aktu galiojimas. Valstybės atsiradimo teorija. Valstybes ir teises atsiradimo teorija. Skaidres valstybiu tipologija. Valstybiu tipologija skaidrės.

Teisės konspektas. Valstybės kilmė. Pagrindinės atsiradimo priežastys ir būtinumai. Valstybių tipologija – rytų, vergovinė valstybės. Valstybių tipologija – feodalinė, kapitalistinė valstybės. Teisinė valstybė. Pagrindiniai jos požymiai. Valstybės valdžia, jos įgyvendinimo metodai. Bendrieji valstybės bruožai. Valstybės valdymo formos. Valstybės sandaros formos. Politinis rėžimas. Valdžių pasidalijimo principas. Valstybės požymiai. Valstybės funkcijos. Valstybės atsiradimo pagrindinės teorijos. Teisės atsiradimo priežastys. Pozityvioji, subjektinė ir prigimtinės teisės. Teisės funkcijos. Teisė ir moralė. Bendri ir skiriamieji bruožai. Socialinės normos. Jų požymiai. Teisės normos sąvoka, rūšys, paskirtis. Teisės normos struktūra. Teisės šaltiniai. Teisės aiškinimas. Aiškinimo būdai ir subjektai. Teisės sistema. Bendroji ir kontinentinė teisės sistemos. Teisėkūra. Esmė, sąvoka, subjektai, būdai ir rūšys. Teisėkūros principai. Norminių teisės aktų galiojimas laiko, teritorijos ir asmenų atžvilgiu. Teisinis reguliavimas. Sąvoka ir priežastys. Teisinio reguliavimo objektas, jo konkretinimas. Teisinio reguliavimo metodas. Teisės įgyvendinimo sąvoka. Teisės taikymas. Taikymo būtinumo atvejai. Teisinių santykių sąvoka, paskirtis, esmė. Bendrieji teisinių santykių požymiai. Teisinių santykių struktūros elementai – objektas, subjektas, turinys. Teisinių santykių rūšys. Teisiniai faktai. Sąvoka ir rūšys. Teisinių idėjų samprata. Teisinės sąmonės sąvoka. Teisinės sąmonės struktūra. Teisinės sąmonės rūšys. Teisėtas elgesys. Jo rūšys. Teisės pažeidimo sąvoka. Sudėtis. Teisės pažeidimų rūšys. Teisinės atsakomybės sąvoka. Pozityvioji ir negatyvioji teisinė atsakomybė. Teisinės atsakomybės atsiradimo sąlygos (pagrindai).


Šių valstybių teisės sistemos pagrįstos dieviškumu ir įtvirtintos religinėse dogmose.

Vergovinė valstybė. Vergovinėje valstybėje nemažai buvo PBS liekanų. Vergai turėjo savo turto ir šeimą. Šiam valstybės tipui priklausė Graikija ir Roma. Valstybės ekonominį pagrindą sudarė vergvaldžių privatinė nuosavybė ir vergų nuosavybė. Kadangi vergų buvo daugiau nei jų savininkų, todėl jų fizinis darbas nebuvo vien prievartinis – buvo taikomi ideologiniai metodai ir ekonominis skatinimas.

Feodalinė valstybė. Ji pakeitė vergovinę valstybę. Visi kilmingieji pasidarė žemės ir gyvulių savininkais. Pasisavinę žemes ir gyvulius ir paėmę savo žinion nuskurdusius giminės narius jie tapo žemės aristokratais, o ekonomiškai nuskurdę – tapo valstiečiais.

Feodalinės santvarkos susidarymo procesas visur buvo vienodas – formuojantis žemėvaldai kilmingieji tapo feodalais, bendruomenės nariai tapo arba laisvaisiais valstiečiais arba nelaisvaisiais žemės valdytojais, kurie priklausė nuo žemvaldžių arba valstybės. Nebūdami žemės savininkais jie tūrėjo nedidelį ūkį, inventorių ir gamino žemės ūkio produktus, kurių dalį atiduodavo feodalui, o likusią – sau. Todėl buvo sudominti didinti gamybą. Tuo skyrėsi nuo vergų, nes vergai žemės neturėjo, ir tuo feodalinė santvarka yra pranašesnė už vergovinę.

Tai vidinės funkcijos be kurių feodalinė valstybė vykdė ir išorines funkcijas – grobė svetimas teritorijas, savąją gynė nuo priešų, užmegzdavo prekybinius ryšius su kitomis valstybėmis. Valstybės funkcijas vykdė aparatas, kurį sudarė kariuomenė, policija, teismo įstaigos. Aparato išlaikymui buvo įvesti dideli mokesčiai, baudos ir rinkliavos, kurias mokėjo pirkliai, amatininkai ir valstiečiai.

Reprezentacinėje respublikoje tauta savo valią išreiškia rinkdama atstovus į parlamentą.

Svarbiausias skirstymo kriterijus, tai vyriausybės politinės atsakomybės prezidentui buvimas arba nebuvimas.

Įstatymus priima parlamentas, kurį sudaro tautos išrinktieji. Parlamente sėdintys išreiškia įvairius visuomenės interesus bei atstovauja visai visuomenei.

Per paskutinius 100-mečius vykdomoji valdžia iš monarchų perėjo į vyriausybės ir ministrų rankas ir įgavo naujų funkcijų, kuriu įgyvendinti parlamentas neturi priemonių.

VV tai institucijos kurios įgyvendina valstybių valdžią, vykdydamos įstatymus ir kitus teisės aktus. Vyriausybės kompetencijai priklauso:

Viešoji valdžia. Viešoji ji vadinama todėl, kad nesutampa su visuomene, tik veikia jos vardu. Esminė viešosios valdžios ypatybė yra ta, kad ją įkūnija valdininkai tai yra profesinis valdytojų luomas. Viešoji valdžia yra reali jėga, nes ją užtikrina valstybės prievartos aparatas – armija, policija, kalėjimai.

Tai pagrindinės veiklos kryptys, kurias nulemia valstybės esmė ir turinys, siekiami tikslai, uždaviniai, valstybės socialinė paskirtis.

Ekonominę – Užtikriną normalų ekonomikos egzistavimą, saugo esamas nuosavybės formas, užsienio prekybos organizavimą

Ideologinė – tai tam tikros ideologijos palaikymas, švietimo organizavimas, mokslo skatinimas, kultūros puoselėjimas.

Ji remiasi teiginiu, kad valstybė atsirado Dievo valia. Tai buvo reikalinga tvirtinant, kad kokia bebūtų valdžia ji yra nuo dievo. Teorijos dėka, stiprią valdžią tūrėjo žyniai, šventyklos, nes ir valdžią buvo skirstoma į bažnytinę ir pasaulietinę. Teorija gyvavo viduramžiais ir padėjo įtvirtinti monarcho absoliučią valdžią.

Valstybės atsiradimą aiškino kaip išsivysčiusios šeimos reiškinį. Monarcho valdžia buvo aiškinama, kaip tėvo valdžia šeimos atžvilgiu. Ši teorija pateisino neribotą caro, monarcho valdžią. Teorija gimė Graikijoje. Anglas Filmeris teigė, kad Adomas valdžią gavo iš dievo ir ją perdavė savo vyriausiam sūnui – patriarchui, o šis savo palikuoniams, t.y. karaliams.

  • Teisė Konspektai
  • 2011 m.
  • 23 puslapiai (11510 žodžių)
  • Teisės konspektai
  • Microsoft Word 59 KB
  • Valstybės ir teisės teorija. Valstybių tipologija
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybės ir teisės teorija. Valstybių tipologija. (2011 m. Rugpjūčio 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-ir-teises-teorija-valstybiu-tipologija.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 20:35