Valstybės pajamos, jų dinamikos analizė, valstybės pajamų didinimo problema Lietuvoje


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Teorinė dalis. Valstybės pajamos. Valstybės biudžeto pajamų politika, klasifikacija, šaltiniai. Valstybės išlaidų politika. Praktinė dalis. Vertikalioji pajamų analizė. Pajamų analizės komentaras. Ukmergės savivaldybės biudžeto pajamų analizė. Horizontalioji pajamų analizė. Pajamų analizės komentaras. Išvados. Literatūros sąrašas.


Šiais laikais svarbu suprasti ar šalies vadovų teiginiai apie ekonominį atsigavimą yra teisingi.

Darbo tikslas - atlikti valstybės ir Ukmergės savivaldybės pajamų analizę .

Tyrimo metodai - siekiant užsibrėžto tikslo, buvo naudojamos literatūros šaltinių analizės, palyginamosios analizės, grafinio vaizdavimo, statistinių duomenų analizės.

Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme valstybės ir savivaldybių biudžetai įvardijami taip:

Teisinė pajamų klasifikacija. Ši klasifikacija išskiria pajamas, kurių sudarymui reikalingas valstybės įsikišimas (tiesioginiai mokesčiai, baudos) bei pajamas, kurių susidarymui nereikalingas valstybės įsikišimas (netiesioginiai mokesčiai, mokestis už paslaugas).

Finansinė pajamų klasifikacija. Ši klasifikacija remiasi pajamų grupavimu pagal disponavimo jomis sąlygas: negrąžinamosios (pastoviosios) pajamos ir grąžinamosios (laikinosios) pajamos.

Valstybės biudžeto pajamų šaltiniai pavaizduoti kitame puslapyje esančiame paveiksle.

Ši diagrama atspindi valstybės biudžeto pajamas, kuri akivaizdžiai parodo kaip palaipsniui kiekvienais metais kyla šalies pajamos nuo 2010 – 2014 metų laikotarpyje.

Taip pat ženklesnės pajamos valstybės biudžete pastebimos iš Europos Sąjungos paramos. 2010 metais kai mažiausiai pajamų buvo surenkama iš mokesčių didesnę dalį sudarė ES ir kita tarptautinė finansinė parama, kuri siekė 26,88 proc., 2011 metų laikotarpiu parama siekė mažesnę dalį 26,06 proc. visų pajamų, nors 2012 metais pastebimas nedidelis paramos padidėjimas iki 26,14 proc., tačiau 2013 metais parama sumažėjo iki 24,74 proc., o 2014 metais išaugo iki 25,64 proc. Taigi galima paminėti, kad ES ir kita parama sudaro gan didelę dalį pajamų, kompensuodama kitose srityse iškilusias spragas.

Kitos pajamos sudaro nedidelę dalį surenkamų pajamų. 2010 m. sudaro daugiausia viso nagrinėjamo laikotarpio pajamų t.y. 8,81 proc. lyginant su 2014 m., kada jų sudedamoji dalis buvo mažiausia (5,76 proc.), 2013 m. (6,60 proc.). 2011 m. ir 2012 m. sudedamoji dalis šiek tiek nukrito nuo 2010 m. lygio – 7,93 proc. ir 8,11 proc. atitinkamai. Prie valstybės biudžeto taip pat labai neženkliai prisideda pajamos gaunamos iš sandorių su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu, bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimo. Daugiausia šios pajamos sudaro 2013 m. t.y. 0,99 proc., mažiausiai sudarė 2010 m. tik 0,47 proc.

Grafinis vaizdavimas mums geriau atspindi sudedamąsias dalis pajamose. Taigi remdamiesi juo galime tik patvirtinti, kad visu 2010-2014 metų laikotarpiu didžiąją dalį valstybės pajamų sudarė mokesčiai, nors lyginant su 2011 metais, jie šiek tiek sumažėjo iki 2012m., vėliau prasidėjo mažas kilimas 2013-2014 metų laikotarpiu. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos dalis nuolat svyruoja tai didėja tai mažėja nuo 2012-2013 metais parama mažėjo nuo 26,14 proc. iki 24,74 proc., o 2014 metais pakilo iki 25,64 proc.. Kaip jau minėjau sandoriai dėl materialiojo ir nematerialiojo turto bei finansinių įsipareigojimų sudarė labai nežymią dalį, todėl grafike ji beveik neatsispindi.

Ši vertikali analizė atlikta norint atkreipti dėmesį į mokesčių svarbą valstybės pajamose ir išsiaiškinti kokie mokesčiai sudaro didesnes dalis visų mokesčių.

Taip pat ženklią dalį mokesčių sudaro pridėtinės vertės mokestis, didžiausias buvo 2011 metais 58,30 proc., tačiau kiekvienais metais procentai svyruoja tai didėja tai mažėja.

Dar galima išskirti ir akcizus, kurie taip pat sudaro nemažą dalį mokesčių. Nuo 2010 metų, kada jie siekė 23,63 proc. 2013 metais krito iki 20,74 proc., 2010-2013 m. pastebimas neženklus sumažėjimas kasmet. 2014 metais šoktelėjo iki 21,46 proc..

Pirmiausia aptarsiu visų LR biudžeto pajamų pokyčius. Lyginant 2010 – 2011 metų laikotarpius akivaizdus pajamų padidėjimas t.y. 2408319,5 tūkst. Lt arba 12,11 proc.. Teigiami pokyčiai akivaizdūs ir lyginant 2011 – 2012 metų laikotarpį, tai reiškia, kad valstybės pajamos taip pat kilo, tačiau mažiau 1938604,5 tūkst. Lt arba 8,7 proc.. 2012 – 2013 metais biudžeto pajamos krito iki 265266,9 tūkst. Lt arba 1,09 proc.. Tačiau jau lyginant 2013 m. su 2014 m. matomas atsigavimas ir teigiami rezultatai, t. y. pajamos didėjo 3,03 proc., kurie sudaro 741755,6 tūkst. Lt. 2014 m. lyginant su baziniais 2010 m. pakilimas milžiniškas, net 26.93 proc. tai yra 5353946,5 tūkst. Lt.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 35 puslapiai (6783 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 213 KB
  • Valstybės pajamos, jų dinamikos analizė, valstybės pajamų didinimo problema Lietuvoje
    10 - 5 balsai (-ų)
Valstybės pajamos, jų dinamikos analizė, valstybės pajamų didinimo problema Lietuvoje. (2015 m. Gegužės 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-pajamos-ju-dinamikos-analize-valstybes-pajamu-didinimo-problema-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 22:52