Valstybės pajamų politika ir jos tendencijos įvairiose šalyse. Planavimas, vykdymas ir kontrolė


Finansų referatas. Įvadas. Lietuvos Respublikos pajamų politika. Planavimas. Vykdymas. Kontrolė. Estijos Respublikos pajamų politika. Vykdymas. Planavimas. Kontrolė. Graikijos Respublikos pajamų politika. Planavimas ir vykdymas. Fiskalinė strategija. Valstybių palyginimas ES kontekste. Rekomendacijos. Išvados. Literatūros sąrašas.


Už 2013 m. I-III ketv. įmonės iš viso deklaravo sumokėti po 260 mln. litų avansinio pelno mokesčio ir tai buvo po 47,9 mln. litų arba 22,6 proc. daugiau, palyginti su už 2012 m. I-III ketv. deklaruotu avansiniu PM.

Kitų pajamų surinkta 822,6 mln. litų, t.y. 139,7 mln. litų arba 20,5 proc. daugiau nei planuota. Plano vykdymui teigiamos įtakos turėjo Lietuvos komercinių bankų sumokėta 48 mln. litų dydžio bauda, bei 20,7 mln. litų neplanuotos Lietuvos banko likutinio pelno įplaukos. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinėsparamos lėšos sudarė 3614,4 mln. litų, t. y. 47,9 proc. visų 2013 m. planuotų gauti Europos Sąjungos ir kitų užsienio šalių finansinės paramos lėšų. Nacionalinio biudzeto pajamų surinkimo operatyviniai duomenys

Į nacionalinį biudžetą 2012m. sausio-gruodžio mėn. gauta 27577191 Lt. pajamų, nors buvo planuota gauti 28204232 Lt. , todėl planas įvykdytas 97,8 proc. Mokesčiai sudarė 67 proc. visų gautų pajamų į nacionalinį biudžetą. Paramų lėšos – 23 proc. , kitos pajamos- 10 proc. , o sandoriai su finansiniu turtu sudarė labai nežymią biudžeto dalį.

Įvertinę turimus žmogiškuosius išteklius kasmet planuojame audituoti, 80 proc. valstybės biudžeto lėšų. 2012 auditavome beveik 92proc. visų valstybės biudžeto lėšų, tai yra apie 23mlrd. Lt, įskaitant svarbiausius valstybės ištėklius, bei mokesčių fondus. Tai, kad visi įvardyti planuoti veiklos rodikliai yra viršyti, rodo efektyvų turimų finansinių ir žmogiškųjų išteklių paskirstymą planuotoms veikloms vykdyti.

Valstybinių auditų rekomendacijų įgyvendinimo lygis – vienas iš reikšmingiausių audito pasiektų rezultatų rodiklis. Rekomendacijų stebėsena rodo, kad audituoti subjektai stengiasi įgyvendinti valstybinių veiklos auditų rekomendacijas.

Biudžeto procedūros yra įgyvendinamos laikantis Estijos Respublikos Konstitucijos bei Valstybės biudžeto įstatymo. Biudžeto formavimas skiriamas dviem budais: kelių metų valstybės biudžeto strategijos ir metinio biudžeto paruošimas.

Pagal valstybės biudžeto įstatymą, valstybės biudžeto strategija yra sudaroma sekantiems biudžetiniams metams ir vėlesniems trims metams. Vlastybės biudžeto strategija teigia biudžeto politikos principus, Respublikos vyriausybės priotetus ir jų veiklos grindžiamu finansavimo planu ketveriems metams, ekonominės situacijos analizės ir ekonominės pletros, įskaitant valdžios sektoriaus išlaidų prognozes, ir kitą informaciją kuri yra būtina finansų valdymo prognozės analizei.

Valstybės biudžeto strategija turi būti patvirtinta Respublikos vyriausybės finansų ministro pasiūlymu, ne anksčiau kaip prieš septynis mėnesius iki biudžetinių metų pradžios.

Valstybės biudžeto strategija yra parengta taip vadinamu ,,rolling‘‘ principu: kiekvienų metų pavasarį, buvusi valstybės biudžeto strategija yra atnaujinama atsižvelgiant į ateinančius trejus metus ir kuriant planus ketvirtiems metams. Šiuo tikslu ministerijos ir vyriausybinės institucijos siekia atnaujinti rengimą, pagrįstą plėtros planu( kad nustatytų viešojo sektroriaus tikslus ir apibūdintų rezultatus, kurie yra pasiekti išskirtais tikslais) vyriausybinėje teritorijoje pridedant vienerius metus, kad užtikrintų nuolatinę ketverių metų planavimo perspektyvą. Plėtros planai turi būti pateikti Finansų ministerijos kiekvienais metais kovo pirmą dieną, dėl kurių Finansų ministerija turi vesti derybas ir aptarti Valstybės biudžeto strategijos projektą Ministrų kabinete. Kai kabinetas priima sprendimą, Respublikos vyriausybė tvirtina valstybės biudžeto strategiją.

Didžiausia biudžeto lėšų dalis ( 30%) 2011 metais buvo skirta socialinei apsaugai, tai sudarė 30,8 bn kronų. Lyginant su 2010 metais išlaidos socialinei apsaugai padidėjo 2,405 mln kronų. Be to, didelė išlaidų dalis 12,6 bn kronų buvo skirta sveikatos apsaugai, tai buvo 345,4 mln kronų daugiau nei praėkjusiais metais.

  • Finansai Referatai
  • 2014 m.
  • 25 puslapiai (4546 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 332 KB
  • Valstybės pajamų politika ir jos tendencijos įvairiose šalyse. Planavimas, vykdymas ir kontrolė
    10 - 3 balsai (-ų)
Valstybės pajamų politika ir jos tendencijos įvairiose šalyse. Planavimas, vykdymas ir kontrolė. (2014 m. Gegužės 06 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-pajamu-politika-ir-jos-tendencijos-ivairiose-salyse-planavimas-vykdymas-ir-kontrole.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:01