Valstybės samprata aprašymas


Teisės aprašymas.

Valstybės samprata. Valstybės sąvoka ir požymiai. Valstybės funkcijos. Valstybės formos. Teisinė valstybė. Teisės teorija. Teisės sąvoka. Teisės funkcijos. Teisės norma. Teisės aktai ir jų rūšys. Teisės aktų galiojimas. Teisiniai santykiai. Teisiniai faktai. Teisinis reguliavimas. Teisės pažeidimo samprata, požymiai ir sudėtis. Teisinė atsakomybė, jos rūšys.


Terminu „valstybė“ gali būti vadinami patys įvairiausi dalykai. Plačiąja prasme suprantama, kad valstybė yra visuomenė arba ypatinga jos forma. Siaurąja prasme – tai specialios institucijos valdymo institucijos arba subjektai, o taip pat tauta arba teritorija, kurioje gyvena vienos ar kitos šalies gyventojai.

Valstybė - tai politinė organizacija, turinti prievartos priemones ir tik ji galinti jas naudoti. Šiuo požiūriu valstybės turi specialų valdymo aparatą (institucijas), jų pagalba valdo visą šalį ir visus gyventojus, leidžia jiems privalomus aktus ir sprendžia bendrus visai visuomenei reikalus.

Pasak. S.Vansevičiaus (S.Vansevičius, 2000, p.27), valstybė – tai suvereni ir kitų suverenių bendrijų pripažinta tiksliai apibrėžtoje teritorijoje įsikūrusi visuomenės politinė organizacija, užtikrinanti jos vienybę ir vientisumą, tvarkanti visuomenės reikalus, valdžia suteikianti teisei bendrai privalomą reikšmę, garantuojanti joje gyvenančių asmenų teises, laisves, teisėtumą ir teisėtvarką.

Yra nuomonių, kad valstybei būdinga ir tarptautinis pripažinimas, teisės kūrimas, mokesčių sistema ir kiti. Tai gali būti laikoma papildomais požymiais.

Tauta - svarbiausias ir būtinas požymis. Tauta gali būti suprantama kaip atitinkamos tautybės žmonių visuma, kuriuos jungia bendra praeitis, tradicijos, kalba, kultūra, aiškus teritorijos atsiradimo centras. Tai etnografinė tauta.

Tačiau tauta kaip apie valstybės požymis yra platesnė sąvoka, nes tauta suprantama kaip valstybės visi nuolatiniai gyventojai. Tai tauta teisine prasme. Jai būdingi požymiai:

Teisinė tauta sutampa su valstybės teritorija. Ją jungia toje teritorijoje veikianti valdžia ir visi valstybės gyventojai pavaldūs tos valstybės valdžiai ir jos nustatytai tvarkai. Atkreiptinas dėmesys, kad į politinės tautos sampratą įeina piliečiai ir asmenys be pilietybės (apatridai).

Teritorija - valstybės pagrindas. Kaip valstybės elementas turi dvi prasmes:

Viešoji valdžia veikia visuomenės vardu. Ją įgyvendina valstybės valdymo institucijos. Valdžią vykdo individualus ar kolektyvinis subjektas (prezidentas, vyriausybė). Ji naudojama toje valstybėje esančių fizinių ir juridinių asmenų atžvilgiu. Valstybėse viešoji valdžia gali remtis abipuse nauda (tai yra, kai paklūstantieji dėl to, kad jiems tai naudinga (gauna tam tikrą atlygį ir pan.), prievarta (paklusti valdžiai verčia bausmės baimė arba noras būti paskatintam).

Valstybės funkcijos yra pagrindinės valstybės veiklos kryptys, atspindinčios valstybės esmę ir socialinę paskirtį.

Jos nukreiptos valstybės tikslų pasiekimui, jos uždavinių įgyvendinimui. Išskiriamos 3 funkcijos, kurias vykdo bet kuri valstybė:

- Politinė (valstybės ir visuomenės išorinio bei vidinio saugumo užtikrinimas ir pan.);

- Socialinė (būtinų darbo sąlygų užtikrinimas, socialinis aprūpinimas ir t.t.);

- Vidinės – vidinė valstybės veikla reguliuojant įvairias visuomeninio gyvenimo sritis (ekonominė, socialinė, finansinės kontrolės, teisėsaugos, ekologinė).

- Išorinės - tai valstybės veikla tarptautiniuose santykiuose (bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis, valstybės išorinė, apsauga).

Kiekviena valstybė savo funkcijas vykdo tam tikromis formomis ir metodais.

1) Teisinės - atspindi valstybės pareigą vykdant funkcijas remtis savo įtvirtinta teise):

- teisėsaugos (operatyvinė ir teisės taikymo veikla užtikrinant žmonių teisių ir laisvių apsaugą, teisminių bylų nagrinėjimą ir pan.).

2) Neteisinės (tai organizaciniai parengiamieji darbai, veikla, neturinti teisinių padarinių. T.y. informacijos rinkimas ir pan.).

Valstybės funkcijų įgyvendinimo metodai suprantami kaip valstybės tikslų siekimo, įgyvendinimo būdai. Svarbiausi ir dažniausiai naudojami:

- įtikinėjimo (asmenys orientuojami elgtis atitinkamu arba reikiamu būdu. Orientavimas vyksta daugiausia moralinio poveikio priemonėmis);

  • Teisė Aprašymai
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • Romas
  • 18 puslapių (5935 žodžiai)
  • Kolegija
  • Teisės aprašymai
  • Microsoft Word 48 KB
  • Valstybės samprata aprašymas
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybės samprata aprašymas. (2017 m. Kovo 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-samprata-aprasymas.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 25 d. 06:03