Valstybes skola (2)


Ekonomikos referatas. Įvadas. Valstybės skolos samprata. Valstybės skolos valdymas. Lietuvos Respublikos skolos valdymas. Valstybės skolos dinamika. Išvados.


Daug diskusijų kyla svarstant, kokią reikšmę turi valtybės skolinimasis. Vieni valstybės skolinimasi vertina neigiamai, kiti teigiamai. Iš tiesų, pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje pasaulio šalių pastebima sparti valstybės skolos didėjimo tendecija. Praeityje valtstybės skolos augdavo dažniausiai ištikus lokaliniams konfliktams ar ekonominėms depresijoms. Kaip pavyzdį, galima būtų pateigti JAV valtybės skolą palyginus 1939 ir 1993 metais ir sulyginus galima konstatuoti, kad skola padidėjo 104 kartus.

Vertinant argumentus prieš valstybės skolinimąsi, labai svarbu atsižvelgti, ar valstybė skolinasi šalies viduje, t.y. iš vidaus kreditorių, ar – užsienyje, t.y. iš užsienio kreditorių. Valstybės skolinimosi užsienyje rizika yra didesnė, taigi šioje situacijoje argumentai prieš skolinimąsi atitinkamai yra svaresni.

Svarbu paminėti, kad žymiai didesnį negatyvų poveikį valstybės ekonominei situacijai daro primiausia ne pati valstybės skola, o procentai, kuriuos palūkanų pavidalu valstybė turi mokėti, kaip atlygį už suteiktą paskolą. Akcentuotina ir tai, jog skolinimosi kaina priklauso nuo pasitikėjimo valstybe lygio, kuo labiau pasitikima valstybe, tuo mažesnė skolinimosi kaina jai yra taikoma. Taigi galime daryti išvadą, kad ekonomiškai stiprioms ir patikimoms valstybėms pasiskolinti tiek šalies viduje, tiek užsienyje nėra taip sudėtinga, nes paskolos suteikimo sąlygos joms yra žymiai palankesnės. Taigi vertinant skolinimosi neigiamą ir teigiamą įtaką, reikia atsižvelgti ir į besiskolinančios valstybės ekonominę padėtį. O kadangi skolinimosi galimybės ir ribos skirtingoms valstybėms labai skiriasi, todėl ir pateikti argumentai turėtų būti vertinami kiekvienos valstybės atžvilgiu atskirai.

Kai kuriose šalyse už skolos valdymą atsakinga speciali parlamentui pavaldi institucija. Daugelis užsienio ekspertų pritaria išsivysčiusiose šalyse veikiančioms nepriklausomoms valstybės skolos valdymo tarnyboms, taip pat pastebima, kad geresnių rezultatų pasiekima, kai skolą valdo viena insitucija nei funkcionuojant keliems valstybės valdymo organams. Autonomiškos valstybės skolos valdymo tarnybos (AVT) buvo įsteigtos Airijoje, N. Zelandijoje, Švedijoje, Austrijoje, Portugalijoje. Labai svarbu, kad į šias tarnybas pritraukiama kvalifikuotų darbuotojų, išmanačių šiuolaikinius rizikos valdymo pricipus bei skolos porfelio valdymo metodus. Pabrėžtina, kad tokios tarnybos turi tam tikrą autonomiją, dėl šios priežasties valstybės skola valdoma skaidriau ir veiksmingiau. Skolinimasis sukuria lėšų fondus, skirtus įsigyti išteklius dabartiniam visuomenės naudojimui, tačiau lėšos iš skolinimosi su palūkanomis apmokamos ateityje. Valstybiniu kreditu mobilizuojamos aticipacinės lėšos, kurias valstybė turi grąžinti dar negavusi įplaukų iš mokesčių.

Aptariant pasiskolintų lėšų naudojimą, reikia pasakyti, kad lėšos turi būti naudojamos pagal paskirtį ir kuo taupiau. Politikų bei valdininkų piktnaudžiavimai, nesąžiningas paskolintų lėšų naudijimas gali žlugdyti valstybės įsipareigojimų vykdymą. Ekonomistų nuomone, skolinimosi mastų, skolinimosi vidaus ir užsienio valiuta limitų nustatymas turėtų būti valstybės funkcija, tačiau kasdieninis valstybės skolos valdymas turėtų būti perduotas autonomiškoms valstybės skolos valdymo tarnyboms. Tokios autonomiškos tarnybos įvartina kasdieninę valstybės skolos portfelio riziką (likdivumo, palūkanų, valiutos, rinkos, kredito) ir pasirūpina, kad valsybė laiku vykdytų skolinius įsipareigojimus ir tinkamu laiku bei kuo maženėmis sąnaudomis pasiskolintų reikamų piniginių lėšų iš vidaus ir tarptatinių finansų rinkų.

Valdant valstybės skolą, reikia atsižvelgti į daug reikšmingų veiksnių, tenka balansuoti tarp prisiimamos rizikos (palūkanų normos ir valiutų kurso kitimo, refinansavimo) bei skolinimosi išlaidų. Valstybės skolos valdymo politikoje labai svarbu pagrįsti skolos mąstą, o tam padaryti, reikia siekti lėšų poreikio netenkinti kitu būdu ir siekti skolos minimizavimo, taip pat išskirti tam tikram laikotaroiui prioritetines ūkio šakų bei socialines programas, finansuojamas iš skolintų lėšų, aktyvinti vidaus kapitalo rinką, kuri taps skolintų lėšų šaltinis, taip pat siekti, kad valstybei būtų suteikas tarptautinis kredito reitingas, tokiu atveju valstybė galės skolinti maženėmis palūkanomis ir kitomis gerenėmis sąlygomis. Taip pat svarbu, kad jei vis dėlo pablogėja padėtis, tuomet imtis kitų skolos valdymo tobulinimo priemonių.

  • Ekonomika Referatai
  • 2014 m.
  • 16 puslapių (3538 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 101 KB
  • Valstybes skola (2)
    10 - 3 balsai (-ų)
Valstybes skola (2). (2014 m. Vasario 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-skola-2.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 19:21