Valstybės skola ir biudžeto deficitas


Biudzeto deficitas ir valstybes skola. Valstybės skolą įtakojantys veiksniai. Biudzeto deficito finansavimas. Valstybes skola lemiantys veiksniai. Valstybes skola skaidres. Valstybės skolos veiksniai. Poreikio veiksniai. Veiksniai lemiantys valstybės skolą. Valstybes skola kursinis. Lietuvos valstybes biudzeto deficitas.

Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Valstybės skolos samprata. Valstybės skolinimosi tikslai ir būdai. Veiksniai, lemiantys vyriausybės skolinimosi poreikį. Skolinimosi poreikio finansavimas. Valstybinio kredito finansinė esmė ir vaidmuo valstybės finansavime. Biudžeto deficito samprata. Valstybės biudžeto vaidmuo šalies ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Biudžeto deficito finansavimas. Valstybės skola ir biudžeto deficitas. Lietuvoje. Planuojamas. Metų lietuvos valstybės biudžetas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Gyventojams ar firmoms perkant vyriausybės obligacijas, pinigų pasiūla visiškai nekinta: visuomenė skolina vyriausybei pinigus už obligacijas, o vyriausybė grąžina pinigus visuomenei juos išleisdama. Paėmusi skolą, vyriausybė grąžina pinigus visuomenei juos išleisdama. Paėmusi skolą, vyriausybė įsipareigoja mokėti palūkanas.

Taigi tada, kai vyriausybė finansuoja savo poreikius naujai sukurtais pinigais, kurie padidina pinigų pasiūlą rinkoje, mes sakome, kad ji vykdo pinigų finansavimą. Skolos finansavimas yra vyriausybės skolinimosi poreikio finansavimas parduodant VVP bet kam - gyventojams, firmoms, užsieniečiams, išskyrus centrinį banką. Paprastai obligacijas leidžia ir vyriausybė, ir savivaldybės, bet centrinis bankas retai perka naujas savivaldybių obligacijas. Taigi savivaldybės dažniausiai finansuoja skolą, o centrinė valdžia gali pasirinkti - finansuoti skolą arba finansuoti pinigus. Finansuodama skolą vyriausybė įsipareigoja mokėti palūkanas. Kiekvienais metais šių prievolių „išraiška“ didėja, nebent vyriausybei pavyksta pasiekti biudžeto perteklių ir ji gali sumažinti savo skolas. Palūkanų mokėjimas nekelia vyriausybei jokių rūpesčių tik tuomet, kai ji finansuoja skolą išleisdama naujus pinigus. Todėl, žvelgiant iš vyriausybės pozicijų, skolinimosi poreikio dengimas, išleidžiant papildomą pinigų emisiją, turi daugiau pranašumų, t.y. lengviau įgyvendinamas, nei perteklinis biudžetas. Deja, vyriausybei išleidžiant pinigus, paaštrinama infliacijos problema visiems kitiems ūkio subjektams. (Štuopytė, 2004)

Valstybės skola ir biudžeto deficitas. (2012 m. Gegužės 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-skola-ir-biudzeto-deficitas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 12:07