Valstybės skola Lietuvoje ir Europoje


Ekonomikos referatas. Įvadas. Valstybės skola. Lietuvos respublikos valstybės skola. Valstybės skola. Valstybės skola. Valstybės skola Europos sąjungoje. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas: Ši tema labai aktuali šių dienų pasaulyje, nes valstybinės skolos tampa vis didesne šalių finansų problema. Kuo didesnė skolos našta valstybei, tuo šalis tampa nepatrauklesnė investuotojams, todėl sunku tikėtis, kad jie skolins šalies įmonėms.

Temos problematika: Didelės valstybės skolos gali privesti šalis prie finansų krizės arba net prie bankroto. Šią problemą jau buvo galima matyti keliose Europos Sąjungos šalyse. Tokia vienos valstybės krizė gali pakenkti visam regionui ir sukelti didelių problemų.

Darbo objektas: Valstybės skola Lietuvoje ir Europos Sąjungoje.

Tikslas: Paaiškinti, kas yra valstybės skola ir kita su ja susijusias sąvokas, supažindinti su Lietuvos Respublikos skolos duomenimis ir Europos Sąjungos skola.

Taip pat kiekivienais metais valstybė sumoka dalį skolos. Tokios išlaidos vadinamos Valstybės skolos grąžinimo išlaidomis.

Valstybės skolą galima išskirti į centrinės valdžios sektorių, socialinės apsaugos fondų sektorių ir vietos valdžios sektroių. Centrinės valdžios sektorius – valstybės biudžetinės įstaigos, nebiudžetiniai fondai, valstybės įmonės, kurios yra ne rinkos gamintojos, viešosios įstaigos, kurios yra ne rinkos gamintojos ir kurias kontroliuoja ir daugiausia finansuoja centrinė valdžia. Socialinės apsaugos fondų sektorius – SODRA, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir Užimtumo fondas. Vietos valdžios sektorius – savivaldybių biudžetines įstaigos, savivaldybės įmonės, kurios yra ne rinkos gamintojos, viešosios įstaigos, kurios yra ne rinkos gamintojos ir kurias kontroliuoja ir daugiausia finansuoja vietos valdžia.

Daugelis komercinių bankų manė, kad valstybės negali būti nemokios, dėl to, neatsižvelgdami į riziką, teikė kreditus besivystančioms šalims, net viršydami savo nuosavą kapitalą;

Kiti kreditoriai – vyriausybės – per eksporto kreditavimo agentūrų sistemą skolino pinigus šalims skolininkėms, kad šios galėtų įsigyti prekių eksportuojamų iš šalių kreditorių;

Stabdančioji monetarinė politika išsivysčiusiose šalyse lėmė didelę palūkanų normą ir dėl to besivystančių šalių skola dar labiau išaugo, nes esamų paskolų išaugusios palūkanos apmokėti reikėjo naujų paskolų;

Šalių skolininkių ekonomika buvo visiškai priklausoma nuo palūkanų normų augimo įtakos, nes paskolos buvo teikiamos svyruojančiomis palūkanų normos sąlygomis.

Skatinančioji fiskalinė politika. Užsienio paskolų prieinamumas leido daugelio šalių vyriausybėms daug kartų padidinti savo išlaidas, neįvedus naujų mokesčių ir nesiėmus infliacijos finansavimo. Kai XX a. 9 – ojo dešimtmečio pabaigoje užsienio kapitalo srautai sumažėjo, šalių skolininkių vyriausybės negalėjo sumažinti savo išlaidų ir padidinti mokesčių tiek, kad šis sumažėjimas būtų kompensuotas. Taigi biudžeto deficitas pradėjo finansuoti ne kitų valstybių lėšos, bet vidaus šaltiniai.

Nesubalansuota prekybos politika. Šalys, išvengusios skolos krizės, turėjo laisvesnes pasaulinės prekybos sąlygas ( neapribotas muitais ir kitomis protekcionalistinėmis kliūtimis), realistinius valiutų keitimo kursus, užtikrinančius eksporto pelningumą, o apskritai vykdė eksporto sektoriaus tarptautinio konkurencingumo skatinimo politiką.

Kapitalo nutekėjimas. Šalutinis biudžeto didžiulio deficito ir pernelyg padidinto valiutos keitimo kurso poveikis yra kapitalo nutekėjimas.“ (Snieška ir kt, 2011, 669 p.)

perskolinimas - vyriausybės skolintų lėšų perskolinimas valstybės valdymo institucijoms ir valstybės valdomoms įmonėms.

skolos refinansavimas - anksčiau susidariusių valstybės skolinių įsipareigojimų dengimas prisiimant naujus finansinius įsipareigojimus.

Po 2008 metų pabaigoje prasidėjusios pasaulinės ekonomikos krizės 2010-aisiais pajutome pirmuosius ūkio atsigavimo ženklus, tačiau pagrindiniai Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždaviniai ir iššūkiai liko tie patys ― toliau mažinti viešųjų finansų deficitą ir stabilizuoti valstybės skolos augimą. 2009―2010 metais Lietuvos skolinimosi poreikį ir susijusius kaštus iš esmės lėmė tai, kad 2006―2008 metais laikinos viršplaninės biudžeto pajamos buvo naudojamos ne lėšų rezervui kaupti, o verčiamos nuolatiniais socialiniais įsipareigojimais, kurie papildomai padidino valstybės išlaidas per sunkmetį.

To pasekmė ― 2009 metais Lietuvos skolinimosi poreikis ir jo didėjimo tempas buvo didžiausias per visą šalies istoriją, ir vienas svarbiausių praėjusių metų Vyriausybės laimėjimų buvo tai, kad griežtos fiskalinės politikos priemonėmis pavyko gerokai sumažinti skolos augimo tempą bei sudaryti prielaidas mažėti skolinimosi poreikiui ateityje. Šiuos rezultatus lėmė ir valstybės išlaidų valdymas, ir palankesnė ūkio raida (sparčiau augo eksportas ir nuosaikiau smuko vartojimas) ― į biudžetą buvo surinkta daugiau pajamų nei planuota ir visos papildomos pajamos buvo skirtos viešųjų finansų deficitui, o kartu ir skolinimosi poreikiui mažinti.

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 16 puslapių (4176 žodžiai)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 148 KB
  • Valstybės skola Lietuvoje ir Europoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybės skola Lietuvoje ir Europoje. (2015 m. Balandžio 25 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-skola-lietuvoje-ir-europoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 00:19