Valstybės skola - skolinimasis užsienio ir vidaus rinkose


Politologijos referatas. Įvadas. Valstybės skola. Vidaus ir užsienio skolinimasis. Valstybės skolos valdymas užsienio šalyse. Valstybės skolinimosi poreikį lemiantys veiksniai Valstybės skolos valdymas. Valstybės skolos valdymo rizikos. Valstybės skolos vertinimo rodikliai. Valstybės skolos ryšys su savivaldybių biudžetu. Valstybės skolos, valstybės pajamų ir išlaidų, bei savivaldybių skolos ryšys. Valstybės skolos valdymo ypatumai ir problemos Baltijos šalyse. Baltijos šalių valstybės skolos perspektyvų vertinimas. Išvados. Literatūros sąrašas.


Darbo tikslas: parodyti, kad skolinimais užsienio rinkose valstybėms naudingiau nei skolinimasis vidaus rinkoje.

Darbo uždaviniai:

Aprašyti skolinimosi užsienio ir vidaus rinkose.

Apibūdinti valstybės skolinimosi ypatumus.

Nustatyti, kuris skolinimosi būdas iš tiesų yra naudingesnis.

Darbo objektas: valstybės skolinimasis.

Temos aktualumas: Kadangi šiuolaikinėje valstybėje yra labai aktuali problema pinigų trūkumas, tad dažnai prireikia pasiskolinti pinigų. Taip pat ir valstybės dažnai skolinasi iš užsienio ar iš vidaus rinkų. Taigi šiame darbe atsiskleis, kas yra svarbiau ir kodėl reikia skolintis būtent iš ten.

Kitas būdas valstybei pasiskolinti pinigų yra paskolos. Paskolos gali būti skirstomos pagal įvairius kriterijus. Pagal paskolų šaltinių susidarymo vietą yra išskiriami vidiniai ir išoriniai skolinimosi šaltiniai. Vidiniai – tai kai valstybės skolinimasis susiformuoja vidaus rinkoje. Skolinamasi valstybės viduje iš vietinių bankų ar leidžiami vertybiniai popieriai šalies vertybinių popierių biržoje. Išoriniai – kai skolinamasi užsienio finansų rinkose, pasitelkiant užsienio finansų institucijas. Naudojantis šiuo šaltiniu patogu skolintis užsienio valiuta. Pagal pajamų už skolinimą gavimo būdą gali būti skiriamos procentinės ir loterijų paskolos. Procentinės obligacijos yra pagrindinė valstybinių obligacijų rūšis. Tokių VP savininkai kasmet (ar kitais nustatytais terminais) gauna pastovias pajamas, apskaičiuotas pagal nustatytą palūkanų normą. Šios obligacijos dar vadinamos kupono obligacijomis, t.y. mokamos palūkanos pagal pateikiamą kuponą (atkarpą). Pajamos už paskolintą kapitalą kreditoriui išmokamos palaipsniui per visą paskolos laiką. Loterijos obligacijų savininkams pajamos už laimėjimą išmokamos visos iš karto išperkant obligaciją. Be to, pajamos išmokamos tik laimėjusioms obligacijoms.

Šią ir kitaip pasireiškiančią neigiamą valstybės skolinimosi įtaką šalies ekonominiam augimui ir finansiniam stabilumui akcentuoja ne vienas autorius. Kaip teigia Kumar, Woo, yra keletas būdų kaip aukštas valstybės skolos lygis gali neigiamai paveikti vidutinės trukmės ir ilgalaikį ekonominį augimą. Jie išskiria tokius aspektus:

Valstybės skolos valdymas užsienio šalyse

- turintis aiškiau nubrėžtus tikslus ir veiklos rezultatų kriterijus,

Atskira tarnyba leistų pritraukti daugiau šios srities kvalifikuotų darbuotojų, išmanančių šiuolaikinius rizikos valdymo principus.

Minėtose šalyse buvo manoma, kad skolinimosi politikos kūrimas (skolinimosi mastų ir skolinimosi vidaus bei užsienio valiuta limitų nustatymas) yra politinis sprendinys ir turi būti perduotas vyriausybės žinion. Bet kasdienis valstybės skolos valdymas turi būti priskirtas ne politikos sferai, o atskirai ir nepriklausomai skolos valdymo tarnybai (SVT). Taigi finansų ministerija, remdamasi savo tikslais ir įvairių rizikų toleravimo principais, atsižvelgdama į šalies makroekonominius ir institucinius suvaržymus, apibrėžtų valstybės skolos valdymo strategiją, o SVT įgyvendintų šią strategiją ir valdytų skolinimąsi vietos ir užsienio valiuta.

Pagrindinė skolos tarnybos užduotis būtų valdyti galimą kasdieninę valstybės skolos portfelio riziką (likvidumo, palūkanų, valiutos, rinkos ir kreditų rizikas) ir pasirūpinti, kad valstybė be jokių nesklandumų galėtų vykdyti savo skolinius įsipareigojimus ir skolintis iš vidaus bei tarptautinių finansų rinkų.

Galima valstybės skolos rizika neapsiriboja vien vyriausybės skola, ji apima ir visų valstybinių bei valstybės garantuotų subjektų skolas. Tačiau kai kurios šalys neįtraukia valstybės garantuotos skolos į savo skolos valdymo politiką tol, kol garantijos neįsigalioja, t.y. iki to momento, kai subjektas negali grąžinti skolos ir vyriausybė turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Dėl to rekomenduojama, kad SVT centralizuotai valdytų ir įtrauktų į apskaitą visą valstybinio sektoriaus esamą ir galimą skolą.

Valdžios institucijos, kurdamos atskirą valdymo instituciją, atskleistų finansų rinkoms savo apsisprendimą kurti skaidresnę skolos valdymo politiką. Jeigu investuotojai vertintų skolos valdymo tarnybą kaip į patikimą instituciją, nepriklausančią nuo priimamų politinių sprendimų, galėtų būti sumažinta šalies rizikos priemoka ir sumažėtų valstybės skolinimosi išlaidos, kadangi būtų nelabai tikėtina, jog bus imamasi rizikingos skolinimosi politikos, kurios tikslas - gauti trumpalaikės politinės naudos.

Autonomiškai skolos valdymo tarnybai būtų galima nustatyti aiškiai apibrėžtus tikslus, kurie būtų grindžiami rinkos ekonomikos principais, o jos struktūrą organizuoti taip, kad tarnyba galėtų siekti šio tikslo nevaržoma nei valdymo struktūros, nei mažų valstybinio sektoriaus atlyginimų skalės.

Ypač ryškus autonominės skolos tarnybos privalumas būtų tas, kad jos valdymo struktūra ir darbuotojų skatinimo principai galėtų būti lankstūs (pvz., įvairiai skatinami darbuotojai, jeigu jiems pavyksta sumažinti skolinimosi ir valdymo išlaidas), o darbuotojų atlygis atitiktų panašaus profilio specialistų, dirbančių privačiajame sektoriuje, užmokestį. Lanksti darbo apmokėjimo struktūra leistų skolos valdymo tarnybai pritraukti ypač aukštos kvalifikacijos darbuotojus, gerai išmanančius vis sudėtingesnes finansines priemones ir finansų rinkas. Lietuvoje šiuo metu tarp privataus ir valstybės tarnybos sektoriaus darbuotojų atlyginimas gali skirtis net iki kelių kartų. Tai taip pat lemia ir valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą reglamentuojantys įstatymai, kurie neskatina dirbti efektyviai bei, kalbant apie valstybės skolinimosi ir valdymo išlaidų mažinimą, nesuteikia darbuotojui materialinės motyvacijos siekti geresnių rezultatų.

  • Politologija Referatai
  • 2015 m.
  • 20 puslapių (6793 žodžiai)
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 45 KB
  • Valstybės skola - skolinimasis užsienio ir vidaus rinkose
    10 - 4 balsai (-ų)
Valstybės skola - skolinimasis užsienio ir vidaus rinkose. (2015 m. Gegužės 05 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-skola-skolinimasis-uzsienio-ir-vidaus-rinkose.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:30