Valstybės skolinimosi poreikio nustatymas


Ekonomikos referatas. Įvadas. Valstybės skolinimosi poreikio nustatymas. Požiūris į valstybės skolinimąsi. Valstybės skolos valdymas. Valstybės skolos poreikio nustatymo ypatumai. Skolinimasis vidaus ir užsienio rinkose. Išvados. Literatūra.


Temos aktualumas. Lietuvai tapus rinkos ekonomikos valstybe, svarbų vaidmenį atlieka finansų mokslo žinios. Viso pasaulio ir regionų ekonomikoje bei finansų sistemoje vyrauja sudėtingi procesai ir reiškiniai, o Lietuvai integravusis į Europos Sąjungą, įvyko daug pokyčių finansinėje sistemoje ir šių pokyčių nuoseklumas dar keisis ateityje. Prasidėjus ekonominiams neigiamiems reiškiniams, Lietuvos, ir ne tik, finansų sistemoje svarbią dalį užėmė valstybės skolinimosi klausimai ir su ja susijusios problemos.

Valstybės skola minima kaip vienas iš aktualiausių klausimų, nes tai turi įtakos ne tik valstybei, vyriausybei, bet ir visiems šaliems gyventojams, jų socialinei aplinkai bei ateities kartoms. Vis augantis valstybės skolinimasis reikalauja iš valstybės institucijų griežtos savikontrolės, kad būtų įvykdytos visos jiems keliamos funkcijos, atsižvelgti į naujas opias ekonomikos problemas ir turėti pakankamai žinių, kaip su problemomis kovoti. Taip pat svarbu, kad atitinkamos institucijos žinotų, kaip tinkamai formuoti valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas, jas panaudoti praktiškai, išmanytų fiskalinę politiką.

Lietuvoje vyksta daug pokyčių tendecijų ekonomikos srityje, tenka daugelį sričių pertvarkyti, o tam reikalingos piniginės lėšos, kurių visuomet trūksta. Dėl šios priežasties atsiranda poreikis skolintis iš įvairiausių šaltinių ir taip didinti savo lėšas. Lietuvos valstybei tenka skolintis iš tokių šaltinių kaip vidaus (šalies) ar užsienio kreditorių. Detaliau apie šiuos šaltinius bus kalbama darbo eigoje. Valstybės skolą galima laikyti vienu iš pagrindinių biudžeto deficito finansavimo šaltinių.

Tyrimo objektas. Valstybės skola ir jos skolinimosi poreikio nustatymas.

Tyrimo problema. Lietuvos Respublikos valstybės skolinimosi poreikis ir skolinimosi tendencijos.

Tyrimo hipotezė. Lietuvos Respublikos valstybės skolinimosi poreikis kinta nežymiai.

Tyrimo tikslas. Išnagrinėti Lietuvos Respublikos valstybės skolinimosi poreikio nustatymus bei apžvelgti Lietuvos Respublikos valstybės skolinimosi tendencijas.

1. Išanalizuoti užsienio bei Lietuvos autorių mokslinę literatūrą ir Lietuvos respublikos įstatymus susijusius su valstybės skola, jos poreikio nustatymu bei skolinimusi, ir apibendrinti pagrindines teorines nuostatas.

2. Nustatyti pagrindinius valstybės skolinimosi poreikio veiksnius bei tikslus.

3. Apžvelgti statistinius duomenis apie Lietuvos Respublikos valstybės skolinimosi poreikio dydžius praėjusiais artimiausiai metais.

4. Įvertinti Lietuvos Respublikos valstybės 2013 metų skolinimosi rodiklius vidaus ir užsienio rinkose.

5. Apžvelgti ir susisteminti visą turimą informaciją, pateikti naudingas išvadas.

Tyrimo metodai. Mokslinės literatūros analizė, Lietuvos Respublikos įstatymų, jų pakeitimų analizė, statistinių duomenų iš LR Finansų ministerijos pateikimas ir analizė.

Tyrimo šaltiniai. Teisės aktai, reglamentuojantys valstybės skolą, jos valdymą ir administravimą; LR Finansų ministerijos leidiniai; moksliniai straipsniai, užsienio mokslininkų straipsniai ir leidiniai; mokslinė ekonominė ir mokomoji literatūra; operatyvinė informacija iš interneto svetainių.

Valstybės požiūris į skolinimąsi keitėsi pamažu ir sistemingai, nors valstybės skolinimasis finansų rinkoje įsitvirtino tik XVII a. pabaigoje. Valstybių, besiskolinančių iš įvairių šaltinių, anksčiau pasitaikydavo labai retai. Dar viduramžiais bet kokiam skolinimuisi nepritardavo bažnyčia, nes kiekvienas, kuris skolindavo už palūkanas, buvo laikomas plėšikautoju, kuris gyvena iš kitų sąskaitos. Ir toks neeilinis požiūris buvo keičiamas nedideliai tempais.

Anot K. Levišauskaitės ir G. Rūškio (2003), prielaidas valstybės skolinimuisi sudarė pramonės ir prekybos vystymasis. Besikeičiančios ekonominės sąlygos, potencialios galimybės greičiau pasiekti kitas šalis su savo prekėmis ir tose šalyse įsitvirtinti, reikalavo didesnių piniginių lėšų. Kitaip sakant, atsirado poreikis skolintis (K. Levišauskaitė, G. Rūškys, 2003, p. 136). Tokia naujovė kaip valstybinis kreditas buvo sunkiai pripažintas, tačiau nepamainomai svarbus.

Svarbu suvokti, kad valstybės kreditas yra specifiniai kreditiniai santykiai, kurie susiklosto tarp ūkio subjektų bei gyventojų ir valstybės (E. Buškevičiūtė, 2006, p. 336). Šios lėšos, kurios yra pritraukiamos per finansų rinkas, yra vienas iš reikšmingiausių valstybės pajamų šaltinių. Kaip jau buvo minėta, valstybės skolinimosi evoliucija buvo sistemingas adaptacijos procesas. Valstybės skolinimasis galėjo sistemingai vykti laikantis šių sąlygų: laikinai esant laisvų lėšų, kurių dauguma gyventojų turi, bei esant palankiai viešajai nuomonei (E. Buškevičiūtė, 2006, p. 336).

  • Ekonomika Referatai
  • 2015 m.
  • 20 puslapių (3870 žodžių)
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 559 KB
  • Valstybės skolinimosi poreikio nustatymas
    10 - 6 balsai (-ų)
Valstybės skolinimosi poreikio nustatymas. (2015 m. Balandžio 28 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-skolinimosi-poreikio-nustatymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:54