Valstybės skolos Baltijos šalyse valdymas ir problemos


Ekonomikos kursinis darbas. Įvadas. Valstybės skolos samprata. Skolinimosi priežastys, nauda, bei minusai. Baltijos šalių skolų rodikliai. Lietuvos valstybės skola ir situacija. Latvijos valstybės skola ir situacija. Estijos valstybės skola ir situacija. Skolų valdymas. Lietuvos valstybės skolos valdymas. Latvijos valstybės skolos valdymas. Estijos valstybės skolos valdymas. Lietuvos valstybės skolinimosi problemos. Latvijos valstybės skolinimosi problemos. Estijos valstybės skolinimosi problemos. Išvados. Literatūros šaltiniai.


„The Baltic Course“, remdamasis LETA/ELTA teigia: „2014-tais Lietuva pradės grąžinti vyriausybės skolas. Šalis turės išpirkti apie 500 milijardų euro-obligacijų eurais, o 2015-tais metais – 1.14 milijardų euro-obligacijų“. Taip pat minima, kad didžiausias buvusios vyriausybės skolos grąžinimas yra planuojamas 2020-taisiais metais ir sieks 1.52 milijardo euro-oblogacijų, o tai sumos nepriskaičiavus palūkanų. Deja, atrodo, kad jau ir taip didžiuliai skaičiai gali padidėti dar labiau, nes biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas sako: „Nerealu tikėtis, kad Lietuva greitu metu pradės mažinti savo skolas; greičiausiu atveju, skolos tik augs“. Tačiau pranešama, kad skola turėtų augti lėtesniu tempu, negu vadovaujant Andriui Kubiliui; kitu atveju, šalį gali ištikti Graikijos likimas.

2012-tųjų pabaigoje „The Baltic Course“ sakė: „2013-tais Lietuva skolinsis apie 2.2 milijardo eurų, pagrinde tam, kad padengtų senąsias skolas. Skolinimosi poreikis šiais metais pasikeitė: 2009-tais - 2011-tais metais šalis pagrinde skolinosi, kad finansuotų viešųjų finansų deficitą, o šiais metais pagrindinis poreikis – perfinansuoti ankstesnius įsipareigojimus“. Viešųjų finansų deficitas (skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) 2013-taisiais sudarys 2.5% nuo BVP, kuriam prireiks 0.78 milijardo eurų iš skolintų lėšų fondo. Valstybės skolos valdymo išlaidoms prireiks 666 milijono eurų iš 2013-tų metų valstybės biudžeto, praktiškai tam, kad sumokėtų palūkanas už skolas. 2013-tųjų pabaigoje prognozuojama Lietuvos valstybės skola turėtų sudaryti 40.5% nuo BVP.

2012-tųjų metų rugsėjo mėnesį Latvijos finansų ministras Andris Vilks pareiškė, kad nuo 2015-tųjų metų Latvijos nacionalinė skola ims mažėti. Pasak jo, Latvijos nacionalinė skola nepasieks nei 60%, net ir nei 50% šalies BVP dydžio. Jis sako, kad Latvijos BVP labai greitai auga – 2012-tų metų apskaičiuotas BVP sieks daugiau kaip 21 milijardą eurų, o 2013-tais metais prognozuojamas dar didesnis BVP. Tad tarptautinės skolos bus išmokamos ir mažės. Vilks teigia, kad Latvija taps ta šalimi, kuri sugeba sumažinti savo išorines skolas.

LETA informuoja, kad Latvija, pagal naujausius Eurostato duomenis turi 40.4% valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį ir užėmė šeštąją vietą tarp mažiausių Europos Sąjungos šalių valstybinių skolų.

Pagal Statistics Estonia, Estijos vyriausybės sektoriaus perteklius buvo 2.8% 2007-taisiais metais. Konsoliduotas bendrosios skolos lygis buvo 3.4% nuo BVP. Valdžios sektoriaus konsoliduoto biudžeto pajamos viršijo išlaidas 6.9 milijardo tuometinių kronų (apie 0.44 milijardo eurų). Estija turi žemiausią Europos Sąjungoje valdžios sektoriaus skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį – tik 9.6%. Estija yra vienintelė euro zonos šalis su biudžeto pertekliumi. Nacionalinė skola siekia tik 6% BVP, palyginus su 81% tokioj stiprioj šaly kaip Vokietija ar 165% Graikijoje.

Čia apžvelgsime pagrindinius Baltijos šalių skolų valdymo aspektus. Aptarsime tiek skolų valdymą kaip teoriją ir įstatymus, tiek kaip praktinį skolų panaudojimą.

Lietuvos skolinimasis, su tikslu padengti biudžeto deficitą nelabai veikia, nes jis vis didės dėl augančių paskolų aptarnavimo kaštų ir fakto, kad neinvestuojama į pajamas. Skolos imamos ir, žinoma, tam, kad galėtų išmokėti pensijas senstančiai visuomenei (šiam tikslui poreikis vis augs), tam, kad išmokėtų socialines pašalpas (o tai irgi tik augs, nes dirbti už minimumą žmonėms nebe apsimoka), skolinamasi ir tam, kad galėtų išlaikyti valstybinę sveikatos sistemą ir pan. Tačiau bendrai paėmus, Lietuvos skolos išleidžiamos neapdairiai, per daug neapsiskaičiavus ir neatneša jokios ekonominės naudos, o kaip tik dar labiau gilina jau esamas problemas ir poreikį skolintis dar ir dar kitais metais. Daug šaltinių teigia, kad reiktų didžiąją dalį skolų skirti būtent ekonomikos skatinimui ir BVP didinimui, o ne pašalpoms ar tam tikroms, pvz., sveikatos ar švietimo sritims.

  • Ekonomika Kursiniai darbai
  • 2014 m.
  • 24 puslapiai (5330 žodžių)
  • Universitetas
  • Ekonomikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 112 KB
  • Valstybės skolos Baltijos šalyse valdymas ir problemos
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybės skolos Baltijos šalyse valdymas ir problemos. (2014 m. Kovo 10 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-skolos-baltijos-salyse-valdymas-ir-problemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:57