Valstybės skolos valdymas Lietuvoje ir Vokietijoje


Finansų referatas.

Įvadas. Valstybės skolos valdymas. Valstybės skolos valdymas teoriniu aspektu. Valstybės skolos valdymo analizė Lietuvoje. Valstybės skolos valdymo analizė Vokietijoje. Lietuvos ir Vokietijos valstybės skolos valdymo politikų palyginimas. Valstybės skola. Skolos samprata ir jos tikslai. Mastrichto kriterijai. Skolų analizė Lietuvoje ir Vokietijoje. Išvados. Priedai. Literatūra.


Egzistuoja rizika, jog didėjanti valstybės skola gali neigiamai veikti šalies ekonominį vystymąsi. Pastaroji pasaulinė finansų krizė ženkliai padidino valstybės skolos apimtis daugelyje pasaulio šalių, todėl efektyvus valstybės skolos valdymas yra labai aktualus ir svarbus veiksnys siekiant užtikrinti finansinį šalies stabilumą.

Darbo tikslas — išanalizuoti valstybės skolos valdymą ir problemas Lietuvoje ir Vokietijoje.

Taip pat, Lietuvos autoriai, Levišauskaitė ir Rūškys (2003) akcentuoja, jog esminė skolos plėtimosi problema — jos sąnaudos, kadangi vis daugiau lėšų, kurias būtų galima investuoti į šalies ekonominį ūkį, nukreipiama skolai apmokėti. Taigi vienas iš esminių valstybės skolos efektyvaus valdymo matų yra skolinimasis mažomis palūkanų normomis.“

Kadangi 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas jau viršijo saugumo riba laikomą Mastrichto kriterijų (sudarė 3,2 proc. nuo BVP), 2008 m. pabaigoje teko spręsti valstybės biudžeto finansavimo problemą ekonominės krizės sąlygomis. Mokestinėmis priemonėmis ne tik nepavykus stabilizuoti biudžeto konsolidavimo problemų, bet ir paskatinus biudžeto deficito didėjimą (2009 m. valdžios sektoriaus išlaidos pajamas viršijo net 9,2 proc.), Lietuvos Vyriausybė buvo priversta didinti valstybės skolą. Nors skolinimasis vidaus rinkoje ekonomikos teoretikų yra vertinamas palankiau, trūkstamų lėšų paklausa ženkliai viršijo vidaus skolinimo pasiūlą. Lietuvos Vyriausybė apsisprendė savarankiškai platinti euroobligacijų emisijas užsienio rinkose ir nesikreipti pagalbos į tarptautines organizacijas.

2009-2010 m. laikotarpiu tarptautinėse rinkose Lietuva išplatino 5 didelės apimties euroobligacijų emisijas už 3,7 mlrd. eurų (valstybės skolos ir BVP santykis padidėjo nuo 15,5 proc. 2008 m. gruodžio 31 d. iki 38 proc. 2010 m. gruodžio 31 d.). Vidutinė svertinė pritrauktų lėšų palūkanų norma — 7,38 proc. Tarptautinėje ekonomikos žiniasklaidoje Lietuva buvo įvardijama kaip viena iš brangiausiai besiskolinančių šalių Europos Sąjungoje.

Vokietija – viena didžiausių ekonomikų pasaulyje ir pirmoji Europos Sąjungoje. Šioje šalyje sukuriama apie 25 proc. euro zonos BVP, o jos ekonomika orientuota į eksportą. Vokietija yra antroji pagal dydį pasaulio eksportuotoja. Įdomu tai, kad pablogėjusi euro zonos padėtis išėjo į gerą Vokietijos ekonomikai. Prieš euro įvedimą, Vokietija kentėjo nuo pervertintos valiutos, kuri brangino Vokietijos eksportą. Tuo naudojosi kitos šalys ir specialiai laikė savo valiutų kursus žemesnius, kad galėtų nukonkuruoti vokiškas prekes. Todėl euro įvedimas buvo pliusas Vokietijai, nes nebeleido euro zonos narėms manipuliuoti savo valiuta. Nuo 1999 metų, kai buvo įvestas euras, Vokietijos konkurencingumas padidėjo beveik 20 proc. Taupymas, konkurencingumo didinimas bei griežta finansų politika yra Vokietijos sėkmės receptas.

2008 – 2011 metų laikotarpyje Vokietijoje, vyrauja valstybės skolos nuolatinis laipsninis didėjimas, išskyrus 2010-uosius metus, kai nuo 2009 metų 82,5 proc. nuo BVP valstybės skola 2010 metais sumažėjo iki 80 proc. BVP. Didžiausias skolos didėjimas pastebimas 2008 – 2010 metais, kur skola padidėjo 8 proc. Nepaisant to, Vokietijos skolos lygis yra mažesnis nei daugelio kitų euro zonos valstybių.

Nuo 2011 metų Vokietija skaičiuoja bene geriausias savo dienas. To priežastis, tiek griežta politika, tiek euro zonos skolų krizė. 2012 metus Vokietija pasitiko su mažiausiu nedarbo lygiu nuo 1989 metų. Vokietijoje 2011 metų gruodį bedarbių skaičius siekė vos 6,8 proc. Vokietijos gyventojų taupumas verčia šalies vyriausybę vykdyti griežtesnę finansinę politiką infliacijos atžvilgiu. Santaupų prikaupusius Vokietijos gyventojus kainų išaugimas paliečia stipriau, nei šalyse, kurių gyventojai labiau linkę investuoti.

Visos Europos Sąjungos šalys pajutusios ekonomikos nuosmukį perduoda dalį sunkumų ir kitoms šalims narėms. Vokietijos ekonomika taip pat yra priklausoma nuo išorės sukrėtimų. Vokietijos valstybės biudžetas didžiausią deficitą juto 2010 ir 2011 metais. Ryškus skirtumas tarp 2008 metų, kai biudžetas buvo perteklinis 0,2 proc. nuo BVP ir 2011 metų, kai biudžeto deficitas siekė 4,2 proc. BVP. Jau 2012 metais biudžeto deficitas stipriai sumažėjo ir siekė 0,8 proc. BVP, o 2013 metais iš deficito perėjo į biudžeto perviršį, jis siekė 0,1 proc. BVP.

  • Finansai Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 19 puslapių (3566 žodžiai)
  • Universitetas
  • Finansų referatai
  • Microsoft Word 157 KB
  • Valstybės skolos valdymas Lietuvoje ir Vokietijoje
    10 - 2 balsai (-ų)
Valstybės skolos valdymas Lietuvoje ir Vokietijoje. (2016 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-skolos-valdymas-lietuvoje-ir-vokietijoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 18:29