Valstybes valdymo institucijų aprašymas


Politologijos referatas. Įvadas. Kas yra valstybė. Valstybės esmė. Valstybės forma. Lietuvos respublika. Lietuvos respublikos parlamentų rūmai. Kiek narių sudaro Lietuvos respublikos parlamentą. Kokios yra Lietuvos respublikos parlamento frakcijos. Lietuvos respublikos parlamento komitetai. Kokios komisijos veikia Lietuvos respublikos parlamente. Kas yra vyriausybė. Vyriausybės sudėtis ir ministrai. Bulgarija. Bulgarijos parlamentas. Bulgarijos vyriausybė. Danija. Danijos parlamentas. Danijos vyriausybė. Literatūros sąrašas.


Valdžios santykiai reiškiasi kiekviename socialiniame junginyje, kuriam yra būdingas susiskirstymas į valdančiuosius ir valdomuosius. Valstybėje šis susiskirstymas yra ypatingas tuo, jog čia valdantieji turi galimybę reikalauti, kad jų sprendimai būtų vykdomi, o nevykdantiems tokių sprendimų – taikyti sankcijas, juos bausti. Valstybėje yra specialus prievartos aparatas, kuris gali nuslopinti bet kokį pasipriešinimą valstybės valdžiai. Tai kariuomenė, policija, kalėjimai ir kita. Institucijos, vykdančios prievartos ir baudžiamąsias funkcijas yra neatskiriamas valstybės valdžios atributas. Joks kitas socialinis junginys tokio aparato neturi. Prievartos aparatas suteikia valstybės valdžios įsakymams visuotinį, visiems vienodai taikomą ir privalomą (imperatyvų) pobūdį.

kaip steigiamos aukščiausios valstybės institucijos ir kokia jų struktūra;

kokiais principais grindžiami aukščiausios valstybės valdžios ir kitų valstybės institucijų tarpusavio santykiai;

valstybės valdžia monarchui priklauso iki gyvos galvos (nors pasitaiko, kad monarchas yra renkamas);

Parlamentinė respublika. Parlamentinė respublika – tai tokia valstybės valdymo forma, kai aukščiausia valdžia priklauso parlamentui. Pagrindiniai parlamentinės respublikos požymiai:

Svarbiausia valdžios institucija yra parlamentas, kuriam pripažįstama viršenybė, lyginant su kitomis valstybės institucijomis. Ši parlamento viršenybė remiasi tuo, kad jis yra vienintelė valdžios institucija, tiesiogiai renkama valstybės piliečių ir turinti tiesioginius tautos įgaliojimus. Pagrindinė parlamento funkcija – leisti įstatymus ir kontroliuoti vykdomąją valdžią (vyriausybę).

Vyriausybė yra atsakinga parlamentui už savo veiklą ir privalo turėti jo daugumos pasitikėjimą. Netekusi parlamento pasitikėjimo, vyriausybė turi atsistatydinti.

Pagrindinis parlamentinės respublikos bruožas – visos valdžios suteikimas viename centre – parlamente. Parlamentinio valdymo modelis labiau paplitęs Europos valstybėse. Kitose šalyse jis mažiau populiarus.

Parlamentinis valstybės valdymo modelis yra gana paprastas ir aiškus Valdančiajai parlamentinei partijai lengva vykdyti savo politiką kai parlamente yra stabili vienos ar kelių koalicinių partijų dauguma. Priešingu atveju valstybę gali ištikti valdymo krizės Dažna vyriausybių kaita sunkina valdymą, trukdo vykdyti ilgalaikes reformas ir valstybės programas.

LR Konstitucijos 5 straipsny yra sakoma, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir Teismas, taip pat yra priimtas valdžios padalijimo principas. Valstybės vadovas – Prezidentas.

Užsienio reikalų komitetas, pirmininkas Audronius Ažubalis

Ministrų Tarybą sudaro ministras pirmininkas, ministro pavaduotojas ir ministrai. Pirmininkas vadovauja, koordinuoja ir atsako už bendrą Vyriausybės politiką. Kiekvienais metais ministras vadovauja ministerijai ir asmeniškai atsako už jam pavestą valdymo sritį.

Parlamentas renkamas kas ketverius metus. Tačiau ministras pirmininkas turi teisę sušaukti naujus parlamento rinkimus ir nepraėjus ketveriems metams. Naujai išrinktas parlamentas susirenka ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rinkimų. Jo darbo sesija prasideda kiekvieną spalio pirmąjį antradienį ir baigiasi taip pat kito spalio mėnesio antradienį. Konstitucijoje nustatyta, kad parlamentas renkasi ten pat, kur posėdžiauja ir vyriausybė tam, kad būtų užtikrintas glaudus parlamento narių ir ministrų bendradarbiavimas.

Nors ministrai ne visada renkami iš parlamento narių, visi Vyriausybės nariai – ministrai – turi teisę dalyvauti ir viešuose ir uždaruose posėdžiuose.

Viena svarbiausių Danijos karalystės parlamento teisių yra priimti teisės aktus dėl valstybinių mokesčių. Jokia kita Danijos valstybinė institucija neturi teisės nustatyti, pakeisti ar panaikinti mokesčius. Parlamentas taip pat nustato ir tvirtina valstybės biudžetą, vykdo biudžeto finansų kontrolę.

Įstatymų vykdomoji valdžia Danijoje priklauso karalienei ir ministrams. Kadangi Danija yra klasikinė parlamentinė monarchija, karalienės valdžia yra apribota, o pagrindinės vykdomąsias funkcijas atliek parlamento paskirta Vyriausybė.

Ombudsmeno institucijos istorija būtent ir prasideda Skandinavijoje. Ombudsmeno kompetencija yra plati, o pati institucija gerai vertinama ir Danijos parlamento, ir visuomenės. Beje, Danijoje nėra specializuotų administracinių teismų, todėl Danijos piliečiai dėl tinkamo viešo administravimo pažeidimų pirmiausia paprastai kreipiasi būtent į ombudsmeną.

  • Politologija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 23 puslapiai (3573 žodžiai)
  • Universitetas
  • Politologijos referatai
  • Microsoft Word 39 KB
  • Valstybes valdymo institucijų aprašymas
    10 - 5 balsai (-ų)
Valstybes valdymo institucijų aprašymas. (2016 m. Sausio 24 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybes-valdymo-instituciju-aprasymas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 16:33