Valstybinės ir privačios įdarbinimo tarnybų lyginamoji analizė


Viešojo administravimo bakalauro darbas.

Valstybinės ir privačios įdarbinimo tarnybų lyginamoji analizė.


Susidūrus šiuolaikinei visuomenei su nuolat didėjančiu nedarbu, valstybės vis didesnį vaidmenį skiria efektyvių priemonių ieškojimams šiai problemai spręsti.

Viena iš priemonių, mažinant nedarbą – įdarbinimo tarnybų vystymas, kurios gali būti apibrėžiamos, kaip tarpinės sistemos tarp darbo jėgos pasiūlos ir paklausos, kurių tikslas darbo rinkos mechanizmo funkcionavimo tobulinimas. Valstybines užimtumo garantijas įgyvendina – valstybinių įdarbinimo tarnybų sistema, Lietuvoje vadinama – Lietuvos darbo birža (toliau LDB), kurią sudaro Respublikinė darbo birža su 46 teritorinėmis darbo biržomis, išsidėsčiusiomis po visą Lietuvos teritoriją. Tarptautinė darbo organizacija (toliau TDO), kuri numato tarptautinę politiką ir kuria programas, siekdama padėti gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas visame pasaulyje, taip apibrėžia valstybinių įdarbinimo tarnybų pagrindinę funkciją – „kai yra būtina bendradarbiaujant su kitomis atitinkamomis valstybinėmis ir privačiomis institucijomis - laiduoti pagal galimybes geriausią darbo rinkos organizavimą, kaip sudėtinę nacionalinės programos dalį pasiekti ir išlaikyti visišką užimtumą bei plėtoti ir naudoti gamybos išteklius“ [23]. Tačiau šalia valstybinių įdarbinimo tarnybų, kuriasi ir sėkmingai vystosi privačios, kurios Lietuvoje pradėjo steigtis tik po nepriklausomybės atkūrimo, nors kitose pasaulio valstybėse egzistavo jau žymiai anksčiau ir turi nemažą praktiką. Tai nauja sritis Lietuvos darbo rinkoje. TDO pateikia tokį privačių įdarbinimo tarnybų apibrėžimą – t. y. bet koks fizinis ar juridinis asmuo, nepriklausantis nuo valstybinės valdžios įstaigų, teikiantis vieną ar daugiau šių darbo rinkos paslaugų:

su įdarbinimu susijusių prašymų parinkimo paslaugos;

darbuotojų įdarbinimo paslaugos, tikintis, kad jie taps prieinami trečiajai šaliai, fiziniam ar juridiniam asmeniui;

kitos su darbo ieškojimu susijusios paslaugos, kurias nustato kompetentinga valdžios įstaiga, pasitarusi su dauguma darbdavius ir darbuotojus atstovaujančių organizacijų[18].

Visuomenės informuotumas apie valstybinių įdarbinimo tarnybų veiklą Lietuvoje didelis, o tuo tarpu apie privačių įdarbinimo tarnybų veiklą, išskyrus, kad pastarosios egzistuoja ir teikia įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas, daugiau nieko nežinoma. Taip pat ir kompetentingos valdžios institucijos, atsakingos už darbo rinkos politikos formulavimą bei kontrolę, apie privačių įdarbinimo tarnybų, tarpininkaujančių įdarbinant Lietuvoje, veiklą, negauna jokios ataskaitos, kadangi jos neįpareigotos teikti informaciją apie įgyvendintą veiklą. Tarpininkaujančios įdarbinimui užsienyje teikia bendro pobūdžio informaciją apie teikiamas tarpininkavimo paslaugas, tačiau detalesnė informaciją apie jų veiklą neskelbiama. Dar mažiau žinoma apie užsienio valstybių patirtį bei numatomą strateginę kryptį, sąlygojančią būtent privačių įdarbinimo tarnybų veiklą.

Todėl siekiant didinti užimtumo galimybes, labai svarbu išanalizuoti įdarbinimo tarnybų veiklos principus, tobulinimo galimybes, bendradarbiavimo tarp valstybinių ir privačių įdarbinimo tarnybų reikšmę.

Darbo tikslas – ištirti įdarbinimo tarnybų (valstybinių ir privačių) veiklos ypatumus bei tobulinimo galimybes Europos šalyse, išanalizuoti Lietuvos įdarbinimo tarnybų veiklą ir rezultatus ir parengti pasiūlymus jos plėtojimui bei tobulinimui.

Klausimai darbui: Kokia linkme vystėsi įdarbinimo paslauga XXa.? Kokios pagrindinės tarptautinių dokumentų nuostatos, reglamentuojančios įdarbinimo tarnybų veiklą? Kaip vystoma Lietuvos darbo biržos bei privačių įdarbinimo tarnybų veikla? Kokie įdarbinimo tarnybų veiklos rezultatai? Kokia įdarbinimo tarnybų veiklos patirtis užsienio šalyse, numatomos tendencijos, prognozės bei tobulinimo galimybės galėtų būti aktualios Lietuvai?

Savo darbe iškeliu hipotezę, kad valstybinės ir privačios įdarbinimo tarnybos teikia skirtingas paslaugas ir savo veikla papildo viena kitą.

Išanalizavus įvairių šaltinių dokumentus bei statistinę medžiagą, siekiant objektyviau įvertinti privačių įdarbinimo tarnybų veiklą ir sukaupti informacijai apie jų įtaką darbo rinkai, buvo suorganizuotas tyrimas, kuriame dalyvavo 31 privati įdarbinimo tarnyba. Tyrimas buvo atliktas 2002m. kovo – balandžio mėnesių laikotarpyje.

Sukaupta informacija bei atliktas tyrimas leido įvairiapusiškai įvertinti įdarbinimo kaip socialinės paslaugos specifiką ir jos plėtros tendencijas Lietuvoje.

Valstybinės ir privačios įdarbinimo tarnybų lyginamoji analizė. (2016 m. Balandžio 19 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybines-ir-privacios-idarbinimo-tarnybu-lyginamoji-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 02:08