Valstybinės žemės ūkio paskirties pirkimas ir nuoma


Žemėtvarkos savarankiškas darbas.

Įvadas. Valstybinės žemės ūkio paskirties pirkimo analizė. Valstybinės žemės ūkio paskirties samprata. Valstybinės žemės ūkio paskirties pirkimas. Valstybinės žemės ūkio paskirties papildomos žemės pirkimas. Teisė į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę. Užsienio subjektams pardavimo teisė. Valstybinės žemės ūkio paskirties nustatymo kaina. Valstybinės žemės ūkio paskirties nustatymo pardavimo kainų apžvalga. Valstybinės žemės ūkio paskirties pirkimo sutartis. Valstybinės žemės ūkio paskirties nuomos analizė. Valstybinės žemės ūkio paskirties nuomos samprata. Valstybinės žemės ūkio paskirties nuomojimo tvarka. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos mokestis. Valstybinės žemės ūkio paskirties nuomos sutartis ir prašymas. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.


Darbo tikslas – išnagrinėti valstybinės žemės ūkio paskirties pirkimo ir nuomos sandorius.

3. Pateikti valstybinės žemės ūkio paskirties pirkimo ir nuomos sutarčių formas bei žemės sklypo planus.

Valstybinė žemė – tai Lietuvos Respublikos žemės fondo dalis, kuri nepriskiriama privačiai nuosavybei ir pagal įstatymus nepriklauso žemei, grąžintinai privačion nuosavybėn.

Valstybei priklauso žemė, kuri Konstitucijoje priskirta išimties valstybės nuosavybės teisei. Tai yra: valstybinės reikšmės keliai, geležinkeliai, nacionaliniai parkai, valstybiniai miškai, valstybinės reikšmės vidaus vandenys, teritorinės jūros kontinentinis šleifas bei istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Valstybinė žemė taip pat yra valstybei dovanota, valstybės paveldėta žemė, taip pat kita žemė, įstatymų nustatyta tvarka paimta į valstybinės žemės fondą, išpirkta ar kitokiu būdu įgyta valstybės nuosavybėn. (Lietuvos teises, 2004)

Lietuvos valstybei išimties tvarka nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta:

1.4 Teisė į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę

Jų išvengė tik vietovės, esančios Šiaurės Rytų Lietuvoje, Utenos apskrityje, Šilutės rajono bei Pagėgių savivaldybės, esančios Nemuno žemupyje. Čia, kaip ir prieš keletą metų, geros žemės kainos tesiekia daugiausia 2,5 tukst. Lt/ha, o už prastesnę žemę neretai tebemokama ir iki 1,8 tukst. Lt/ha. Tuo pačiu metu didmiesčių plėtros zonose ūkininkavimo tikslais žemė jau neįperkama apie Vilnių mažiausiai 20 – 25 km spinduliu, apie Klaipėda – 20 km spinduliu, apie Kauną – 10 – 15 km spinduliu.

Išaugus žemės kainoms, ypač pastebima tapo kainų diferenciacija pagal žemės sklypų patrauklumą. Jį lemia tokios universalios savybės kaip dirvožemio derlingumas bei miestų, miestelių ir kelių artumas, taip pat savybės, svarbios tik konkrečiam pirkėjui, tokios kaip atstumas nuo jo kito turimo sklypo. Paprastai toje pat seniūnijoje patrauklesnis sklypas kainuoja iki 30 % daugiau už vidutinį, o nepatrauklus – iki 30 % mažiau už vidutinį. Todėl vidutinės ajono kainos, pateiktos žemėlapyje yra daugiau sąlyginės, atspindinčios vyraujantį patrauklios ir nepatrauklios kainos santykį rajono seniūnijose.

Daugiausia rajonų apima ir geografiniu požiūriu gana vientisa kainų grupė yra susitelkusi Vidurio Lietuvos apskrityse. Šiame regione žemės ūkio plėtra aktyvesnė nei kitose šalies teritorijose. Tai pačiai grupei priklauso ir Vakarų Lietuvos šiauriniai rajonai (Skuodo, Mažeikių, Akmenės) bei atokiau nuo Klaipėdos esanti rajono dalis.

Vidurio Lietuvoje vyrauja pakankamai aukštos žemės kainos. Čia jos siekia iki 3 – 30, tukst. Lt/ha (vidutinės kainos vakarinėje zonos dalyje yra apie 2,8 tukst. Lt/ha, visur kitur – apie 3,3 tukst. Lt/ha). Arčiau Kauno miesto ir Birštono savivaldybėje kainos yra kiek aukštesnės – 10, – 17 tukst. Lt/ha. Druskininkų savivaldybėje jos yra labiau diferencijuotos ir siekia 2,5 – 10, tukst. Lt/ha (vidurkis ~5,5 tukst. Lt/ha), priklausomai nuo atstumo iki miesto.

Nedaug nuo Vidurio Lietuvos apskričių atsilieka ir gretimi Rietavo, Šilalės ir Tauragės rajonai Lietuvos vakaruose, Širvintų ir Trakų rajonai – rytuose, Lazdijų – pietuose. Už gero našumo, patraukliose vietose esančią žemę čia mokama 2,5 – 3,7 tukst. Lt/ha.

Likusioje Lietuvos dalyje, t.y. daugiausi Rytų ir Pietryčių Lietuvoje bei Telšių ir Plungės rajonuose, gera žemė kainuoja 1,8 – 3,7 tukst. Lt/ha (vidutiniškai apie 2,75 tukst. Lt/ha).

Valstybinės žemės ūkio paskirties pirkimas ir nuoma. (2017 m. Rugsėjo 27 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybines-zemes-ukio-paskirties-pirkimas-ir-nuoma.html Peržiūrėta 2017 m. Lapkričio 21 d. 10:21