Valstybių pagalba bankams Europoje


Ekonomikos referatas.

Įvadas. Įžanga. Valstybinės priemonės bankams padėti. Valstybinės finansavimo garantijos. „Blogojo banko“ kūrimas. Bankinio kapitalo atkūrimas – restruktūrizacija. Banko nacionalizavimas. Europos Komisijos taisyklės dėl valstybės paramos. Valstybių paramos bankams pavyzdžiai Europoje. Banko dalinis nacionalizavimas Latvijoje. Airijos banko nacionalizavimas baigęsis likvidavimu. Bankų sistemos griūtis Islandijoje. Rumunijos banko krizė. Išvados. Literatūros sąrašas.


Temos aktualumas. Bankų veikla ir jos teikiamos paslaugos yra svarbus aspektas tinkamai ekonominei būklei šalyje palaikyti. Be tokių operacijų kaip pinigų pervedimai, indėlių priėmimas, paskolų bei kreditų išdavimas, vietinių ar tarptautinių pavedimų atlikimas, mokėjimo kortelių ar valiutos keitimo neįsivaizduojame mūsų kasdienybės šiandien, todėl efektyviai veikiantys komerciniai bankai ir finansinės institucijos yra būtini kiekvienoje šalyje. Taip pat finansinės institucijos teikia paskolas namų ūkiams ir įmonėms, sudaro sąlygas žmonėms taupyti ir investuoti ateičiai, o santaupas naudoja ekonomikai remti, padeda bendrovėms ir namų ūkiams geriau valdyti riziką ir nuo jos apsidrausti ir sudaro geresnes sąlygas mokėjimo operacijoms atlikti. Atlikdama pagrindines funkcijas, tinkamai veikianti finansų sistema prisideda prie ekonominės gerovės, stabilumo ir augimo. Iki 2007 m. bankai buvo garbinami ir vertinami tik teigiamai dėl išduodamų paskolų neįtikėtinai geromis sąlygomis, nedidelės palūkanų normos ir dėl kreditų grąžinimo tvarkos, tačiau tais metais JAV sprogęs nekilnojamojo turto burbulas sukrėtė pasaulį ir išbalansavo visų finansinių institucijų tolimesnę veiklą. Taip, bandydami išsigelbėti, bankai bandė skolintis tarpbankinėje rinkoje, tačiau kaip mums akcentuoja istorija, per pasaulinę finansų krizę tarpbankinė finansų rinka užsidarė dėl aukštos rizikos. Būtent todėl, bandydamos išgelbėti finansų įstaigas šalyse, dažnai valstybės kišosi ir gelbėjo šalies bankus. Valstybės, bankams praradus didžiąją dalį likvidžių lėšų, buvo paskutinis išsigelbėjimas ir neretai ištraukdavo bankus iš bankroto.

Darbo uždaviniai ir tikslas. Taigi šio darbo tikslas yra išsiaiškinti, kokiais būdais Europos Sąjungos valstybės rėmė bankus per ir po pasaulinės finansų krizės bei kaip bankams pavyko įsisavinti valstybių teikiamą paramą nuo 2008 m. iki 2015 m. Įvardinsiu valstybių populiariausius būdus, priemones pasitelktas remti bankus. Taip pat teorinę medžiagą pagrįsiu Europos Sąjungos valstybių bankų pavyzdžiais, kurie pasinaudojo valstybių pagalba.

Svarbiausi šaltiniai. Darbe daugiausiai naudojama Europos Komisijos publikuojami straipsniai, taip pat ekonominių terminų žodynai. Platesniam įspūdžiui susidaryti, nagrinėjami Europos Sąjungos bankų krizių pavyzdžiai pagrįsti verslo ir ekonomikos portalų straipsniais bei įvairių verslininkų bei finansinių institucijų vertintojų nuomonėmis.

Nuo pat finansų krizės pradžios (2007 m.) Europos Sąjungos šalys bankams iš viso suteikė 671 bilijonų eurų kapitalu bei grąžinamomis paskolomis, taip pat net 1288 bilijonų eurų valstybės garantijomis, atsižvelgiant į ES valstybės paramos taisykles. Laikotarpyje nuo 2007 metų iki 2014 metų Europos Komisija ėmėsi daugiau nei 450 sprendimų dėl valstybės pagalbos, kurie baigėsi restruktūrizacija ar rezoliucija beveik 112 Europos bankų, kurie sudarė beveik 30 % visos Europos bankų sistemos pagal turimas lėšas. Šie dideli skaičiai akivaizdžiai parodo, jog valstybės su Europos Komiteto leidimu ir besilaikydamos taisyklių ėmėsi padėti savo šalių finansinėms institucijoms, norėdamos išlaikyti ekonominę gerovę šalyje. Kaip tolimesni rodikliai rodo, tai pasiteisino, nes bankai, kurie sulaukė pagalbos ar buvo restruktūrizuoti, rodo ganėtinai didelę pažangą anksčiau ar vėliau įrodydami savo susigrąžintą mokumo galią. Nors krizės pradžioje valstybės nebuvo pasirengusios padėti saviems bankams dėl to, jog nebuvo konkretaus ir vienareikšmio plano kaip tai padaryti, Europos Komisijos taisyklės bei komunikatai, apie kuriuos pašnekėsime šiek tiek vėliau, nurodė gaires, kokiu būdu valstybė gali padėti finansinėms institucijoms šalyje susidūrus su mokumo bei likvidumo problemomis. Taip pat ES šalys, susidūrusios su bankų krize, naudojosi skirtingomis priemonėmis jai įveikti. Gaila, tačiau beveik visos jos buvo paremtos mokesčių mokėtojų pinigais. Taigi, norint išanalizuoti valstybių teikiamą pagalbą Europos šalims, pirmiausia reikėtų apibrėžti, kokios gali būti priemonės, kurių galėtų imtis valstybė, susidūrusi su finansinio sektoriaus sunkumais.

  • Ekonomika Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (3636 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos referatai
  • Microsoft Word 79 KB
  • Valstybių pagalba bankams Europoje
    10 - 3 balsai (-ų)
Valstybių pagalba bankams Europoje. (2016 m. Vasario 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/valstybiu-pagalba-bankams-europoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:16