Vandenruoša miesto vandens paėmimo ir ruošimo įrenginių projektavimas


Aplinkos kursinis darbas. Gaisrų skaičiaus nustatymas. Gerinimo įrenginių technologinė schema. Atvirųjų greitųjų koštuvų skaičiavimas. Užpildo charakteristikos. Užpildo plovimo vandeniu parametrai. Atstumo tarp latakų ašių nustatymas. Koštuvų plovimas. Koštuvo aukščio nustatymas. Švaraus vandens rezervuaro schema. Natrio chipochlorito charakteristikos. Natrio chipochlorito dozės. Natrio hipochlorito įvedimo principinė schema.


Miesto vartotojų pareikalaujamas vandens kiekis per parą yra Qd= 22244,83 m3/parą. Suminis žmonių skaičius 73153 žmonės, gyvenvietė yra I kategorijos. Vartotojams naudosime požeminį vandenį. Šio vandens surinkimui numatome antžeminius gręžinius. Kad užtikrintume nepertraukiamą vandens tiekimą – privalome nustatyti gręžinių skaičių.

Gręžiniai bus išdėstyti vienoje eilėje statmenai požeminio vandens tekėjimo krypčiai. Vandeningo sluoksnio uoliena – vidutinio stambumo smėlis. Vandeningojo sluoksnio storis h=14 m. Naudojame antrąjį vandeningąjį sluoksnį. Jis palyginti nestoras, todėl vandens surinkimui bus naudojami tobuli gręžiniai.

Požeminis vanduo slūgso 114 metrų gylyje nuo žemės paviršiaus. Kadangi antrasis vandeningas sluoksnis iš viršaus ir apačios apribotas nelaidžiomis uolienomis, todėl mažesnė tikimybė, kad požeminiai vandenys gali užsiteršti.

Numatome sąveikaujančius artezinius gręžinius, t.y. atstumas tarp dviejų gręžinių mažesnis nei dvigubas įtakos spindulys. Gręžinyje montuojamas panardinamas siurblys, kartu su varikliu jis įleidžiamas ne mažiau kaip 2 metrus giliau nei dinaminis vandens lygis gręžinyje. Norint nustatyti gręžinių skaičių – privalome apskaičiuoti kiek vandens gausime iš vieno gręžinio. Tobulo artezinio gręžinio, įrengto slėginiame vandeningame sluoksnyje našumas skaičiuojamas:

Kad galėtume nenutrūkstamai tiekti vandenį – vandenvietėje turi būti ne tik eksploataciniai, bet ir rezerviniai gręžiniai. Rezervinių gręžinių skaičius priklauso nuo vandens tiekimo patikimumo kategorijos ir eksploatacinių gręžinių skaičiaus.

Kadangi suminis gyventojų skaičius yra 73153, todėl yra I vandens tiekimo patikimumo kategorija.

Rezervinių gręžinių skaičius bus 3, nes eksploatacinių gręžinių turime 14.

Gręžtiniai šuliniai yra išdėstyti tokiu atstumu, kad vienas kitam daro įtaką. Apskaičiuojame suminį debitą, kurį gausime iš visų gręžinių:

Vandens tekėjimui į gręžinį – gręžinyje įrengiama košyklė, kurios ilgis priklauso nuo vandeningo sluoksnio storio. Kai vandeningas sluoksnis nestoresnis kaip 10 m (h10m), tada košyklės darbinė dalis įrengiama per visą vandeningo sluoksnio storį.

Kadangi vandeningo sluoksnio storis 14 m, todėl privalome atsižvelgti į dinaminio vandens lygio padėtį ir parinkti tinkamą košyklės skersmenį.

Košyklės skersmuo skaičiuojamas:

Vandens gerinimo įrenginių komplekso našumą nustato vandens poreikis vartotojams ir būtinoji vandens atsarga. Kadangi tikslių duomenų apie papildomus vandens poreikius neturime, todėl įrenginių komplekso skaičiuojamąjį našumą nustatome pagal formulę:

- koeficientas, įvertinantis vandentiekos objekto vandens poreikį saviems reikalams. Jis priklauso nuo vandens tiekimo ir gerinimo technologijos, kai vandentiekio sistemoje yra požeminio vandens gerinimo įrenginiai.

Vandens kokybės gerinimo technologiją parenkame įvertinę požeminio vandens kokybę ir vartotojų keliamus reikalavimus šio vandens kokybei. Įrenginių padėtis ruošykloje turi būti tokia, kad užtikrintume laisvus praėjimus įrenginių priežiūrai ir remontui, ir, kad vamzdynų komunikacijos būtų trumpiausios.

Nagrinėjamu vandentiekiu vanduo imamas iš antrojo vandeningojo horizonto. Šio vandens surinkimui naudojami arteziniai gręžiniai, vandens pakėlimui gręžiniuose montuojami panardinami siurbliai, todėl skaitome, kad pirmojo kėlimo siurblinė yra pats gręžinys su jame esančiu siurbliu.

Kadangi požeminiame vandenyje yra padidintas geležies kiekis, todėl tiekiant vandenį vartotojams, vandenį turime nugeležinti. Požeminiame vandenyje geležis yra dvivalentėje formoje, todėl ją oksiduojame paversdami netirpiu trivalentės geležies hidroksidu. Šiam procesui vykdyti numatome atvirus greituosius koštuvus, kuriuose užpildas – kvarcinis smėlis. Nugeležintas vanduo surenkamas švaraus vandens rezervuare. Iš rezervuaro antro kėlimo siurbliais vanduo tiekiamas į vandentiekio tinklus vartotojams. Eksploatuojant koštuvus, ant grūdelių nusėdantis geležies hidroksidas turi didelę įtaką slėgio nuostoliams. Pablogėjus košinio kokybei koštuvus privalome praplauti. Plovimui naudojame vandenį, kuris siurbliais imamas iš švaraus vandens rezervuaro. Plovimo vanduo kartu su išplovomis nuvedamas į nusodintuvus. Juose drumzlės nusėda, o nuskaidrintas vanduo nuvedamas ir vėl gali būti naudojamas koštuvų praplovimui. Kad apsaugotume vartotojus nuo ligas sukeliančių bakterijų vandenyje, vandenį dezinfekuojame. Dezinfekcijai naudojamas natrio hipochloritas, kurio tirpalas įvedamas į vandentiekio liniją prieš švaraus vandens rezervuarą.

  • Aplinka Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • 31 puslapis (4196 žodžiai)
  • Universitetas
  • Aplinkos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 755 KB
  • Vandenruoša miesto vandens paėmimo ir ruošimo įrenginių projektavimas
    10 - 5 balsai (-ų)
Vandenruoša miesto vandens paėmimo ir ruošimo įrenginių projektavimas. (2015 m. Kovo 30 d.). http://www.mokslobaze.lt/vandenruosa-miesto-vandens-paemimo-ir-ruosimo-irenginiu-projektavimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 08:11