Vandens chemija konspektas


Chemijos konspektas.

Vandens chemija. Fizikinės savybės. Cheminės savybės. Gamtinis vanduo. Jo valymas ir dezinfekavimas Valymas. Nuotekų vanduo. Jo valymas ir neutralizacija. Vandens kietumas. Vandens minkštinimas kietumo šalinimas Terminiu metodu virinant. Cheminiu metodu. Vandens kietumo šalinimas kalkėmis Ca OH. Jonitiniu jonų mainų. Koloidinės sistemos. Koloidiniais tirpalais. Kietuoju zoliu. Koloidinių dalelių sandara . Koloidinių sistemų susidarymas. Dispergavimo smulkinimo. Kondensavimo stambinimo. Dispergavimo būdu. Disperguojant elektra. Disperguojant ultragarsu. Cheminis dispergavimas peptizacija. Kondesavimo būdu. Cheminis kondensavimas. Tirpiklio pakeitimas. Elektroforezė ir elektroosmosas. Koloidinių dalelių koaguliacija ir jos sukėlimo būdai Koaguliacija –. Koaguliacijos riba. Koaguliacijos galia. Fe OH 3 koloidinio tirpalo susidarymas virinant FeCl3 druskos vandeninį tirpalą. {{ [ Fe OH ) , nFe3 +, xCl - yH2O }( 3n )+ 3n Cl - zH2O. Stambiadispersės sistemos. Aerozoliai dūmai dulkės. Elektrinio filtro schema. Metalų korozija ir apsaugos nuo jos būdai metalų korozija. Metalų erozija. Cheminė metalų korozija. Dujinė metalų korozija. Oksidinių plėvelių susidarymas. Metalų korozija neektrolituose. Metalų pasyvacija. Metalo pasyvacija. Oksidinių plėvelių teorija. Adsorbcinę pasyvacijos teoriją. Elektrocheminė metalų korozija. Aktyvesnis metalas. Tas kurio potencialas neigiamesnis. Mažesnio aktyvumo. Korozinio proceso poliarizacija ir depoliarizacija Anodinę poliarizaciją. Katodinė depoliarizacija. Rugštinėje terpėje elektronus sujungia vandenilio jonai , vyksta vandenilinė depoliarizacija. Rugstinėje terpėje , esant geram kontaktui su deguonimi , vyksta misri depoliarizacija. Neutraliojoje arba sarminėje terpėje vyksta deguoninė depoliarizacija. Sarminiuose tirpaluose , koroduojant amfoteriniams metalams , elektronus prisijungia vandens molekules.


Kietos stambios pakibusios dalelės iš vandens atsiskiria nusistovėjimo rezervuaruose. Smulkioms dalelėms pašalinti vanduo filtruojamas pro molio, žvyro arba kokso sluoksnį. Iš vandens pašalinamos stambiadispersinės ir koloidinės priemaišos, dažnai šalinamos kartu koaguliuojamos aliuminio sulfatu-Al2(SO4)3.

Teigiami jonai neutralizuoja koloidines priemaišas(kurių dalelės turi neigiamą krūvį), ant dugno nusėda susidarę drybsniai, kurie kartu nusodina ir stambiadispersines ir koloidines priemaišas.

Mechaniniu budu dujos šalinamos aparatuose, kuriuose karštas vanduo plonu sluoksniu teka sienelėmis. Dar geresnių rezultatų gaunama aparatuose,kuriuose sudaromas vaakumas.

Cheminiu būdu vanduo filtruojamas pro geležies drožlių sluoksnį, tuomet ištirpęs deguonis reaguoja su geležimi,o susidariusios purios Fe(OH) 3 nuosėdos lieka ant filtro. Deguonis geriausiai pašalinamas iš vandens, apdorojant vandeni hidrazinu.

Chloras ir junginiai vndenyje hidrolizuojasi, susidariusi hipochlorinė rūgštis nepatvari ir skyla, išsiskyręs monodeguonis difunduoja į bakterijų lasteles, veikia jų baltymines medžiagas, stabdo fermentinę veiklą, be to, oksiduoja kitas vandenyje esančias kitas organines medžiagas.

Sidabro jonai į vandenį įterpiami įvairiai: vanduo iš lėto filtruojamas pro sidabruotus žiedus, jame ištirpinamos sidabro druskos arba panaudojamas sidabrinis anodas. Sidabro jonais dezinfekuojami nedideli vandens kiekiai.

Ozonas – tai tirpios vandenyje, lengvia skylančios dujos ( O3O2 + O ). Išsiskyręs monodeguonis veikia dezinfekuojančiai. Ozonas 15-20 kartų greičiau dezinfekuoja vandenį negu chloras. Tai perspektyvus dezinfekavimo budas,tačiau gerokai brangesnis už chloravimą.

Vandenį galima dezinfekuoti ultravioletiniais spindulias ir ultragarsu. Jais veikiant pakinta bakterijų baltymai ir fermentai, ir jos žūva. Šie metodai neapsaugo vandens nuo atsitiktinio užterštumo.

Vandeniui valyti taikoma ir elektrolizė. Dezinfekuoja chloras ir hipochlorito jonai, kurie susidaro prie anodo, elektrolizuojant chloridų turintį vandenį.

Rūgštus vanduo filtruojamas pro apdengto dolomito filtrus arba į jį įdedamas apskaičiuotas kiekis gesintų kalkių, natrio šarmo, sodos.

Šarminis vanduo neutralizuojamas technine sieros arba druskos rūgštimi. Taikoma ir abipusė neutrlizacija – rūgštus ir šarminis vanduo sumaišomi.

Biologiškai. Valoma biofiltrais arba aerotankais su pneumatine ir mechanine aeracija, vartojant specialius mikrobus, kurie skaido organines medžiagas.

Karbonatinį (laikinąjį) - KK kietumą sudaro vandenyje ištirpę kalcio, magnio ir geležies karbonatai: Ca(HCO3)2 , Mg(HCO3)2 , Fe(HCO3)2 .

Pastovujį (nekarbonatinį) - PK kietumą sudaro visos kitos šių metalų druskos.

Bendrąjį vandens kietumą - BK sudaro pastovusis ir laikinasis vandens kietumai (BK=KK+PK).

Terminiu metodu (virinant) šalinamas tik karbonatinis vandens kietumas. Vanduo kaitinamas iki 95-98 C temperatūroje. Tuomet hidrokarbonatai skyla, o susidarę mažai tirpūs karbonatai iškrenta nuosėdomis.

Cheminiu metodu šalinami karbonatinis ir pastovusis vandens kietumai. Tam naudojamos medžiagos: gesintos kalkės, natrio fosfatas, soda. Šio medžiagos sudaro netirpius kalcio, magnio ir geležies junginius. Gesintos kalkės šalina tik karbonatinį kietumą, bendrajam kietunui šalinti naudojami soda, natrio fosfatas.

Jonitiniu (jonų mainų) metodu vanduo minkštinamas aliumosilikatais (ceolitai ir permutitai) ir organinėmis dervomis – jonitais. Jonitai – tai kietos, netirpios vandenyje gamtinės arba sintetinės medžiagos, turinčios erdvinę struktūrą, sugebančios pakeisti savo jonus kitais tirpale esančiais jonais. Jonitai,reaguojantys su katijonais(turintys savo sudėtyje rūščių grupių), vadinami katijonitais, o reaguojantys su anijonais(turintys savo sudėtyje bazinių grupių), vadinami anijonitais.

Jei dispersinė terpė yra skystis, tai koloidinė sistema vadinama koloidiniais tirpalais arba zoliais, jei terpė dujinė – aerozoliais, kai terpė vanduo – hidrozoliais, jei dispersinė terpė kieta medžiaga – kietuoju zoliu.

Koloidinės dalelės turi krūvį. Vieno kurio nors koloidinio tirpalo visos dalelės yra teigiamai arba neigiamai elektringos, todėl tarpusavyje nesijungia.

  • Chemija Konspektai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 20 puslapių (4714 žodžių)
  • Chemijos konspektai
  • Microsoft Word 99 KB
  • Vandens chemija konspektas
    10 - 6 balsai (-ų)
Vandens chemija konspektas. (2016 m. Balandžio 16 d.). http://www.mokslobaze.lt/vandens-chemija-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:07