Vandens gėlinimo sistemos


Technologijų referatas.

Šaldymo metodas. Cheminis gėlinimas. Рav. 1 Joninio gėlinimo schema. Elektrosdializės metodas. Atbulinio osmoso veikimu pagrįstas gėlinimas. Kiti gėlinimo būdai. Nauji alternatyvus metodai.


Vandens gėlinimas tai pašalinimas iš vandens perteklinio druskos kiekio. Žmogaus naudojimui tinkamu vandeniu yra skaitomas vanduo kuriame druskos kiekis neviršija vieną tūkstantį miligramų litre.

Vandens gėlinimas gali būti vykdomas įvairiais metodais: cheminiais būdais (nusodinimo, jonų kaitos), fiziniais būdais (distiliacija, atbulinis osmosas arba giperfiltracija (nanofiltrai), elektros dializė, šaldymas) bei biologiniais būdais naudojant kaikurių fotosintezę vykdančią vandens augmeniją, kuri absorboja druskas iš jūros vandens.

garintuvo 1, kuriame yra įrengtas šilumos kaitos įrenginys, kad prie vandens būtų pateiktas reikimas kiekis šilumos;

šildymo elemento 2, kad dalinai kondensuoti garus, išeinančiius iš garintuvo (esant frakcijiniam distiliavimui);

Šiuolaikiniai distiliuojantys vandens gėlintuvai skirstomi į: vienos pakopos; daugiapakopes su vamzdiniais šildymo elementais arba garintuvais; daugiapakopes su akimirksniniu užvirinimu ir garo kompresinius vandens gėlintuvus.

Vandens gėlinimo įrenginys su akimirksniniu užvirinimu (рav. 4) sūrus vanduo nuosekliai praeina per kondensatorius, kurie yra įmontuoti į garinimo kameras ir šyla kondensacijos dėka. Po to patenka į pagrindinį šildytuvą ir sušildomas iki temperatūros didesnės nei virimo temperatūra pirmoje garinimo kameroje, kur vyksta virimo procesas. Po to garai yra kondensuojami ant kondensatoriaus vamzdelio paviršiaus ir kondensatas nuteka į kondensatorių, ir siurbliu yra teikiamas naudotojui. Neišgaravęs vanduo perteka per hidroužraktą į sekančią kamerą su mažesniu spaudimu, kur jis vėl užverda ir t.t. Ši rekuperacija daugiapakopėje sistemoje leidžia sumažinti šilumos sąnaudas palyginus su vienpakope distiliavimo sistema vienam kilogramui (1 kg.) gėlo vandens gauti iki 250 – 300 kilo džaulių.

Рieš. 4. Vandens gėlinimo įrenginys su akimirksniniu užvirinimu: I, II, III, IV и N — garinimo kameros; 1 — siurblys; 2 — garinis ežektorius; 3 — ežektoriaus kondensatorius; 4 — šildytuvas; 5 — vandens lašų gaudyklė; 6 — kondensatorius; 7 — kondensato surinkimo padėklas.

 Pagrindinis daugiapakopių distiliavimo sistemų privalumas yra tai, kad iš pirminio garo vieneto galima gauti žymiai daugiau gėlo vandens. Kaip pavyzdys vienpakopėje sistemoje iš 1 tonos pirminio garo yra gaunama apie 0,9 tonos gėlo vandens, kai tuo tarpu sistemose turinčiuose 50 – 60 pakopų – 15 -20 tonų gėlo vandens. Elektros energijos sąnaudos distiliavimo įrenginiuose sudaro 3,5 – 4,5 kW/ m3 distiliato.

Bet kuris iš distiliavimo būdu reikalauja didelių šiluminės energijos sąnaudų, kurie sudaro 40% gaunamo gėlo vandens kainos (jeigu distiliaciją vykdyti vakume, tai vandens virimo temperatūra sumažėja iki 60 0С ir distiliacija reikalauja mažesniu šilumos energijos sąnaudų). Šiluminės energijos šaltiniais naudojamos atominės ir šiluminės elektrinės. Distiliavimo įrenginių efektyvumas apribojamas nuosedu susidarimu ant sistemos sienelių, kur su laiku vis daugiau susikaupia kalcio chloridai ir karbonatai (CaCO3,CaCl2) bei magnio junginiai (MgCO3, MgCl2 ).

  • Technologijos Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 16 puslapių (2372 žodžiai)
  • Universitetas
  • Technologijų referatai
  • Microsoft Word 589 KB
  • Vandens gėlinimo sistemos
    10 - 7 balsai (-ų)
Vandens gėlinimo sistemos. (2016 m. Vasario 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/vandens-gelinimo-sistemos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 03 d. 06:50