Vandens tarša (4)


Geografijos referatas.

Įvadas. Vandenų rūšys. Paviršiniai vandenys. Požeminiai vandenys. Vandenų tarša ir jų vertinimas. Vandenų tarša. Požeminio vandens tarša. Vandens užterštumo vertinimas. Vandens kokybė. Gruntinio vandens apsauga. Sanitarinės apsaugos zonos. Papildoma apsauga gruntiniam vandeniui apsaugoti. Vandens panaudojimas. Vandens panaudojimas žemės ūkyje. Vandens panaudojimas pramonėje. Nuotekų valymas. Nuotekos. Nuotekų rūšys. Nuotekų valymo būdai. Mechaninis valymas. Biologinis valymas. Cheminis nuotekų valymas. Išvados. Literatūra.


Vanduo – labiausiai paplitęs Žemėje junginys. Žemę gaubiantis vandens sluoksnis – hidrosfera – sudaro 71% planetos paviršiaus. Matomoji hidrosferos dalis – jūros ir vandenynai, upės ir ežerai. Dalis mūsų planetos vandens yra susikaupusi Žemės plutą sudarančių uolienų porose ir plyšiuose. Vanduo yra vienintelis išorinis Žemės apvalkalas, kuriame gyvi organizmai gyvena nuo jo paviršiaus iki maksimalių gylių. Beveik visos fizinės – cheminės vandens savybės labai palankios gyvybei egzistuoti.

Pasaulyje susiformavo tam tikras visuomenės vystymosi ir ekonomikos plėtros modelis. Ne išimtis ir vandens išteklių naudojimas. Vanduo – svarbus žmogaus gyvybei gamtinis resursas. Mūsų moderni visuomenė naudoja vandenį ne tik gėrimui, buityje, bet ir įvairiose ūkio šakose: pramonėje, energetikoje, žemės ūkyje ir kitur. Tačiau dvidešimt pirmajame amžiuje iškyla vis daugiau problemų, kurios, be abejo, turės įtakos ir pasaulio vandens ištekliams – tai spartus žmonių skaičiaus didėjimas besivystančiose šalyse; neapibrėžt i globalinio klimato pokyčiai.

Su įvairia žmogaus veikla glaudžiai susijusi vandens tarša. Vanduo yra ne tik pagrindinis gyvybės palaikymo bei pramonės plėtojimo šaltinis, jis taip pat absorbuoja ir perneša visą buitinių, žemės ūkio ir pramoninių atliekų taršą. Dėl taršos blogėjanti vandens kokybė riboja vandens panaudojimą, kelia grėsmę mūsų sveikatai ir vandens ekosistemų funkcionavimui, taip pat sumažina naudojimui tinkamų vandens išteklių kiekį.

Užterštas požeminis vanduo gali būti išvalytas tik naudojant brangias, ilgai trunkančias procedūras. Blogiausiu atveju visiškas vietovių apleidimas labai ilgam laikui yra vienintelė išeitis. Tokie faktai vis dažniau yra pripažįstami tarptautinės bendruomenės, vis dažniau yra pasitelkiamas mokslas ir technologijos, siekiant išvengti blogiausio scenarijaus. Vertingi požeminio vandens ištekliai turi būti saugomi ir rūpestingai valdomi, kad būtų užtikrintas ilgalaikis ir tausojamas jų naudojimas.

Kai kuriose vietovėse požeminiame vandenyje yra randama daug gamtinių komponentų, kurie riboja jo panaudojimą. Pavyzdys – jūros vandens prietaka priekrančių zonose. Požeminiame vandenyje taip pat gali būti ištirpusių tokių gamtinių medžiagų – arseno, fluorido, nitrato, sulfato. Toks vanduo dėl rizikos sveikatai yra naudojamas ribotai arba net visai netinkamas. Pritaikius tinkamas šiuolaikines technologijas pavojingas medžiagas galima pašalinti, tačiau tai didina vandens kainą. Požeminio vandens kokybė turi būti kontroliuojama ir prieš paruošimą vartoti ir paskui.

Yra hidrocheminiu elementu ar junginiu, dėl kurių didesnio kiekio vanduo turi prastesni skonį, būna neskaidrus. Tai budinga kietesniam vandeniui, kuriame yra daugiau hidrokarbonato, kalcio ir magnio ar geležies ir magnio. Šie hidrocheminiai elementai žmogaus organizmui yra netgi naudingi ir jį gerti yra gerokai sveikiau nei gėrrimus su saldikliais.

Grotose sulaikomos stambiausios priemaišos (lapai, popieriaus gabalai ir pan.).

Naudojami intensyvaus ir ekstensyvaus valymo įrenginiai.

Biologinis valymas minėtuose įrenginiuose vadinamas antriniu valymu.

Nors vandens aptinkama visur (netgi ir sausiausioje dykumoje), dauguma žmonių apie ji žino labai mažai, o ir turimos žinios dažniausiai yra labai paviršutinės.

Šiuo požiūriu dar menkiau žinoma apie požeminį vandenį, kurį galima matyti šaltinyje, ištekančiame kokios nors upės slėnio šlaite, kastiniame šulinyje ar čiurkšlėje iš vandentiekio čiaupo ar parduotuvėje pirktame, dažniausiai plastikiniame, inde.

Lietuvoje vandenį naudoja kiekvienas gyventojas, tačiau tik nedaugelis susimąsto – iš kur šis vanduo, kaip jis susidaro. Todėl labai svarbu kuo daugiau žinoti apie paviršinio, požeminio vandens susikaupimo sąlygas, priežastis, lemiančias vandens ištekliu dydį ir jo kokybę, suprasti aplinkybes, galinčias mažinti vandens išteklius, prastinti jo kokybę.

ES Vandens pagrindų direktyva siekiama užkirsti kelią taršai, ją sumažinti ir skatinti tvariai naudoti vandenį. Ji papildyta tarptautiniais susitarimais ir įvairiais specialiaisiais teisės aktais, susijusiais su vandens tarša, vandens kokybe ir vandens kiekiu.

  • Geografija Referatai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 15 puslapių (3561 žodis)
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 52 KB
  • Vandens tarša (4)
    10 - 2 balsai (-ų)
Vandens tarša (4). (2016 m. Gegužės 15 d.). http://www.mokslobaze.lt/vandens-tarsa-4.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 05 d. 12:36