Vandens tekėjimas dirvožemyje


Fizikos kursinis darbas. Įvadas. Vanduo. Vandens ištekliai. Dirvožemis. Dirvožemis ir vanduo. Dirvožemio drėgmės rūšys. Dirvožemio drėgmės potencialas ir sorbuotoji galia. Dirvožemio drėgmės režimas ir jo tipai. Vandens judėjimo principai dirvožemyje. Poringumas. Kapiliarinis kilimas. Specifinis svoris. Tūrio svoris. Vandens laidumas. Drėgmės talpa. Vandengrąža. Drėgmės deficitas. Darsi dėsnis. Hidraulinis laidumas prisotintame dirvožemyje. Išvados. Literatūros sąrašas.


Klimatas Žemėje iki žmogaus įsigalėjimo planetoje keitėsi lėtai ir pagal tam tikrus ciklus. Pastaraisiais dešimtmečiais antropogeninė veikla įgavo platų mastą, kurio poveikis atsispindi mokslininkų ir inžinierių darbuose, kuriuose nagrinėjami planetos pokyčiai nuo aukščiausių atmosferos sluoksnių iki procesų vykstančių giliai vandenynų dugne. Visus tuos darbus sieja bendros išvados – planeta šyla ir pagrindinis šio reiškinio sukelėjas – iškastinio kuro deginimas.

Dirvožemis yra ypatingas planetos tvarinys, nes jis yra ne tik veikiamas klimato kaitos, bet ir pats dėl savo savybių prie tos kaitos prisideda. Dirvožemyje glūdi didžiausi anglies ištekliai planetoje. Didžiausioji anglies dalis dirvožemyje yra sukaupiama augalams fiksuojant anglies dvideginį, o tada mikroorganizmų pagalba žuvę augalai ar gyvūnai tam tikrų procesų metu yra paverčiami anglimi. Bet šie procesai negalėtų įvykti be dirvožemyje esančio vandens, kuris vadinamas dirvožemio drėgme. Taigi vanduo yra būtinas ir svarbiausias komponentas reikalingas augalų augimui. Svarbu, kad drėgmės kiekis dirvožemyje būtų optimalus, nes kitu atveju augalams yra sunku jį pasisavinti. Ne visas vanduo esantis dirvožemyje yra apskritai pasiekiamas augalams, nes dalis jo lieka dirvoje plonų vandens plėvelių forma, kurios tiesiog apsupa dirvožemio daleles. Vanduo, esantis dirvožemyje taip pat tarnauja ir kaip tirpiklis, nes jame ištirpsta įvairios druskos, kurios yra reikalingos kaip maistinės medžiagos stabiliam augalų augimui, tuo pačiu jis tarnauja ir kaip tų maistinių medžiagų nešiklis.

Vandens tekėjimas dirvožemyje yra svarbiausia vandens ir dirvožemio mokslų tyrimų kryptis. Augalai privalo gauti pakankamą vandens ir maistinių medžiagų kiekį, kad galėtų stabiliai augti ir vešėti. Iš tiesų vanduo sudaro daugiau kaip 85 % augančių augalų svorio. Vanduo rūpinasi, kad augalai gautų jiems reikalingas maistines medžiagas bei dujas. Per dirvožemio paviršių besisunkiantis vanduo iš tokių vietų kaip blogai pastatyti sąvartynai, įvairių cheminių medžiagų išsiliejimo vietos ar dideli žemės ūkio naudmenų laukai, gali pernešti teršalus į požeminį vandenį ir taip jį užkrėsti.

Šiame darbe buvo aptartas vandens tekėjimas dirvožemyje ir pateikti matematiniai procesų aiškinimai, nepamirštant apibūdinti galimų dirvožemio drėgmės rūšių.

Vanduo yra visur... Vanduo yra labai svarbus mūsų gyvenime. Mes jį geriame, juo plauname rankas, naudojame vandenį maisto ruošai ir dar sugebame vandenį panaudoti daugybei kitokių veiklos rūšių. Bet vanduo svarbus ne tik žmonėms - be jo augalai ir gyvūnai žūtų.

Bendraja prasme vanduo yra skaidrus skystis, kuris formuoja planetos upes, ežerus, vandenynus ir lietūs, tai taip pat pagrindinė gyvų būtybių sudedamoji dalis. Kaip cheminis junginys tai tėra du vandenilio atomai sujungti kovalentiniais ryšiais su vienu deguonies atomu. Vanduo Žemėje sugeba įgyti įvairias formas tokias kaip - ledas, skystis ar dujos. Taip pat egzistuoja tokios vandens formos kaip sniegas, rūkas, debesys ar rasa.

Dirvožemiai įvairiai reaguoja į tausojamąjį arba neūkišką dirvožemių naudojimą. Todėl atskirose vietose naudojami individualūs įdirbimo metodai, dažnai netinkami kituose gruntuose ir dirvožemiuose. Dirvožemio tyrimai, nustatantys ir apibūdinantys dirvožemio paplitimą, bei kitos dirvotyros šakos siekia kuo geriau išnaudoti natūralius dirvožemių privalumus ir išvengti problemų, pavyzdžiui, drėkinant sausus, sausinant įmirkusius, tręšiant skurdžius dirvožemius ar išrandant specialius statinių sutvirtinimus puriame grunte.

Jis gali būti nualintas, plonas, netolygiai paplitęs, bet nuo dirvožemio, gyvybinės Žemės odos, priklauso visa sausumos gyvybė. Atsižvelgiant į šią dirvožemio savybę, išryškėja neabejotina grėsmė – jo eksploataciniai ištekliai ar naudojami kitos produkcijos gamybai nėra beribiai.

Dar ne taip seniai dirvožemis, vanduo, nafta ir kietos naudingosios iškasenos buvo laikomi tiesiog paprastais ištekliais. Žinoma, kad ūkis bei visuomenė yra sukurti ant dirvožemių, o dauguma žemės mokslų yra akivaizdžiai skirti ekonominei naudai palaikyti. Dirvotyros mokslas skirtas paremti daugelį įvairių veiklų, įskaitant žemdirbystės produktų gamybą, civilinę statybą, vandens tiekimą, vandens ir oro kokybės palaikymą, buitinių ir pramoninių atliekų deponavimą ir utilizavimą, siekiant subalansuotai valdyti ir plėtoti šią ribotą ir jautrią sistemą (Lietuvos...2008).

gili savitos vandens tiekimo sistemos (klimatas, dirvožemis, reljefas, požeminis ir paviršinis vanduo, žemėnauda) samprata;

žemupio vartotojai apmoka aukštupio valdytojų žemės ir vandens valdymo išlaidas.

Dirvožemiai yra glaudžiai susiję su kitomis globaliomis sistemomis (Lietuvos...2008):

  • Fizika Kursiniai darbai
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 18 puslapių (4581 žodis)
  • Universitetas
  • Fizikos kursiniai darbai
  • Microsoft Word 308 KB
  • Vandens tekėjimas dirvožemyje
    10 - 2 balsai (-ų)
Vandens tekėjimas dirvožemyje. (2015 m. Lapkričio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/vandens-tekejimas-dirvozemyje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 12:21