Vandens transporto priemonių raida. laivų charakteristikos rūšys, pagrindiniai kroviniai


Transporto referatas. Vandens transporto raida. Laivų charakteristikos rūšys, kroviniai. Įvadas. Transporto raida. Jūrų transportas. Jūrų laivai. Laivo savybės. Jūrų keliai. Vidaus transportas. Upių laivai. Vandenų keliai. Transporto valdymas. Išvados. Literatūros.


Šio darbo tikslas yra susipažinti su vandens transporto raida, vandens transportu ir jų keliais.

Akmens amžiuje tarp daugelio darbų, kurių žmones išmokė alkis, buvo žvejyba. Juk upėms patvinus, žvėrys pasitraukdavo toliau nuo žmonių gyvenamųjų vietų, tad žmonėms belikdavo tik augalų šaknys bei medžių žievės. Alkis paskatino žmogų užsiropšti ant medžio kamieno, plaukti iriantis rankomis ten, kur matėsi žuvų sukelti ratilai.

Po pirmojo tokio bandymo žmonės greitai suvokė kokiais rąstais patogiausia plaukioti. Nerasdami tinkamų kamienų vandenyje, ėjo į mišką ir kirtosi medžius. Nemiškinguose kraštuose medžius atstojo nendrių ryšuliai, kuriems ryšėjai suteikdavo norimą formą: užriesdavo nosį, pritvirtindavo bortelius. Papirusinės nendrės turi trūkumą: greit įmirksta, todėl nakčiai plaustus ištraukdavo į sausumą.

Ten, kur neaugdavo nei medžiai, nei nendrės, žmonės plaustus darė (ir tebedaro) iš bet kokių plaukiojančių daiktų: pripūstų odų (Mesopotamijos šumerai tai sugalvojo prieš 6000 metų), skobtų kokoso riešutų, moliūgų (Peru), molinių ąsočių (Indija), sujungtų į plaustą.

Plaustas upe plaukia pasroviui, o ežere ir jūroje stumiant kartimis ar irkluojant irklais. Plaustai pirmieji pakinkė vėją ir davė pradžią buriniam laivynui.

Kitas etapas laivybos istorijoje – tai luotai, išskobti iš medžių kamienų. Luotai turėjo daug pranašumų palyginus su plaustais, nes jie neturi nepatikimų surišimų, jais nesunku plaukioti. Šventojoje buvo rastas akmens amžiaus hidrodinaminės charakteristikos (su paaukštinta nosimi, nusmailintu vairagaliu, suapvalintais bortais) luotas, kuris žymiai pranašesnis už plaustą. Taip pat luotai turėjo ir trūkumų: buvo netalpūs, greitai virstantys. Stovumo problema buvo išspręsta pradėjus statyti luotus lietpalčiais dugnais arba naudojant plūdurus.

Luotų atmaina – pirogos, kurių bortai sklandžiai ištašyti, laivagaliai išriesti, bortai paaukštinti lentomis ar bambuko ryšeliais. Pirogos, nors ir tobulesnės už luotus, vis tiek turėjo trūkumą – mažą talpą. Šios problemos sprendimas - tai katamaranas (du luotai, sujungti platforma). Jo privalumai tai, kad buvo greiti ir vikrūs, kaip pirogos, o krovinio pakelia tieks pat, kiek plaustai.

Dar ir šiandien Rytinėje Afrikoje galima pamatyti valtį iš žievės, o eskimai valtis siuva iš ruonių kailių, valties griaučius darydami ir banginių kaulų.

Tūkstančius metų trukusį laivų kūrimą apvainikavo lentinės valtys. Lentinių valčių pavyzdys – tai kurėnai (10 m ilgio, 2,5 – 3 m pločio). Dabar jie eksponuojami Smiltynėje, vasarą plaukiojantys Nidoje. Geriausiai nusisekusiomis lentinėmis valtimis laikomos kinų džonkos. Jos varomos irklais ir burėmis.

Senovės egiptiečių indėlis į laivybos istoriją yra didelis. Jie pradėjo nuo paprastų nendrinių plaustų, medinių valčių iš akacijų ir šilkmedžių, o pabaigė gaublijomis, pastatytomis iš importuotų kedrų. Senovės Egipto jūrininkai ir laivadirbiai sugalvojo ne vieną tobulinimą. Jie pastebėjo, kad gaublijos greitis priklauso nuo burės įtempimo, t.y. atpalaidavus burės vidurį, ji išsigaubia ir pagauna daugiau vėjo, negu plokščia burė. Taip pat jų pastabumo dėka laivo valdymui pradėta naudoti vairas. Gaublijos pasidarė manevringesnės, rečiau strigdavo rifuose, rečiau užplaukdavo ant seklumų.

Kai Roma tapo naujai pertvarkyto pasaulio sostine, patricijams prireikė prekių iš Rytų šalių. Laivai, pasinaudodami musonų vėjais, plaukdavo į Indiją, Kiniją, iš kur pargabendavo prieskonių, arbatos, perlų ir kt. Tokiai kelionei reikėjo didelių laivų. Tad imta statyti didesnius, talpesnius laivus. Kovojant su drėgme reikėjo lentas labai stropiai suleisti, tarpus užkamšyti dervuota vilna, laivo dugną apkalti alavu. Inkarus teko daryti didesnius ir sunkesnius, kad pavyktų sulaikyti sunkius romėnų laivus. Žlugus Romos imperijai (V a.) sutriko ir Viduržemio jūros laivyba.

Taip pat reikėtų paminėti ir galeras – karinius irklinius laivus. Tuose laivuose būdavo grandinėmis surakinti vergai ir kaliniai, jie turėdavo kartu irkluoti. Net puošni galerų išvaizda nebepajėgė nuslėpti galerose viešpatavusio žiaurumo ir cinizmo. Technikos pažanga nustūmė galeras nuo istorijos raidos, nes galeros nebeteko karinės reikšmės. Galerų atmaina – baisieji bizantiečių dromonai – savo laiku atstovavo karinių laivų grupei – šarvuočiams. Galerų laivynas yra pabuvojęs ir Klaipėdoje 1757 m. birželio mėnesį.

Daug metų Skandinavijos fiorduose gyveno žvejai – vikingai. Vėliau jie ėmė plėšikauti. Jų laivai vadinami karvais buvo atsparūs bangų smūgiams, stuktelėjimams į pakrantės uolas. Karvai buvo varomi ir irklais, ir burėmis. Vikingai taip pat statydavo ir langskipus, ilgus laivus siauriais korpusais.

  • Transportas Referatai
  • 2015 m.
  • 19 puslapių (5341 žodis)
  • Kolegija
  • Transporto referatai
  • Microsoft Word 131 KB
  • Vandens transporto priemonių raida. laivų charakteristikos rūšys, pagrindiniai kroviniai
    10 - 2 balsai (-ų)
Vandens transporto priemonių raida. laivų charakteristikos rūšys, pagrindiniai kroviniai. (2015 m. Balandžio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/vandens-transporto-priemoniu-raida-laivu-charakteristikos-rusys-pagrindiniai-kroviniai.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 14:07