Vandenvalos kursinis darbas


Aplinkos kursinis darbas. Įvadas. Nuotekų debitų skaičiavimas. Gyventojų nuotekų kiekiai. Pramonės objektų nuotekų kiekiai. Cukraus fabrikas. Koncervų cechas. Nuotekų kiekių, užterštumų ir ekvivalentinio gyventojų skaičiaus nustatymas. Būtino išvalymo laipsnio nustatymas. Nuotekų valymo įrenginių technologinės schemos parinkimas. Mechaninio valymo įrenginių skaičiavimas. Grotos. Smėliagaudės. Pirminiai nusodintuvai. Biologinio valymo įrenginių skaičiavimas. Aerotankas. Aeracinė sistema. Antriniai nusodintuvai. Nuotekų išleidimas į atvirus vandens telkinius. Dumblo apdorojimo įrenginių skaičiavimas. Dumblo tirštintuvai. Metantankai. Gazholderiai. Centrifugos. Dumblo aikštelės. Išvados. Literatūros sąrašas.


Projektuojant nuotekų valyklas būtina įvertinti jų poveikį aplinkai. Jų turi būti suprojektuota ir pastatyta naudojant geriausias technologijos, o nuotekos valomos taip, kad darytų mažiausią įtaką aplinkai. Išleidžiamos į paviršinius vandens telkinius nuotekos negali viršyti leidime patvirtintos ribinės teršalų vertės.

Mieste išskyriamos dvi gyvenamųjų kvartalų zonos ir pramoninis rajonas.

Viena zona yra individualios statybos. Joje pastatai vieno – dviejų aukštų. Pastatuose yra šaltas vandentiekis, nuotekų tinklai, karštas vanduo ruošiamas naudojant vietinio šildymo įrangą. Gyventojų skaičius šiame kvartale yra 8 500. sąlyginė gyventojų nuoekų nuvedimo norma 230 l/d.gyv.

Antroji gyvenamųjų namų užstatymo zona – mišrios statybos. Daugiabučiai pastatai penkių aukštų. Pastatuose yra centralizuotas šaltas ir karštas vandentiekis ir nuotekų tinklai. Gyventojų skaičius 55 000. sąlyginė gyventojų nuvedimo norma 300 l/d.gyv.

Prmoniniame rajone sąlyginai priimamos dvi pramonės įmonės: cukraus fabrikas ir koncervų cechas. Cukraus fabrikas našumas 65t/d, o nuvedimo norma 0,9m3/t. Koncervų cecho našumas 35t/d, o nuvedimo norma 86,16m3/t.

Šio darbo tikslas apskaičiuoti ir suprojektuoti nuotekų valymo įrenginius

Mieste yra dviejų kategorijų vandens vartotojai. Tai gyventojai ir pramonės įmonės. Kadangi mieste yra dvi skirtingo užstatymo zonos, pastatuose yra nevienoda santechninė įranga, todėl nutekamojo vandens kiekius atskirai skaičiuosime iš individualios ir iš mišrios statybos kvartalų.

Nuotekų valymo įrenginius parenkame pagal didžiausią nutekamojo vandens kiekį per parą. Nutekamojo vandens kiekį skaičiuojame analogiškai kaip ir skaičiuojamuosius vandens kiekius vandentiekyje.

Skaičiuojant nutekamojo vandens kiekius iš pramonės įmonių įvertimane atskirai gamybines ir atskirai buitines nuotekas.

q1sąl.vid. – vandens nuvedimo norma iš individualios statybos zonos gyventojų q1sąl.vid.=230 l/d.gyv.

kinf – vandens infiltracijos koeficientas. Lietuvos miestams ir miesteliams rekomenduojama priimti 12 %.

kit – lietaus ir polaidžio vandens įtekėjimo pro šulinių dangčius koeficientas. Priimamas 1,1.

q2sąl.vid. – vandens nuvedimo norma iš mišrios statybos zonos gyventojų q2sąl.vid.=300 l/d.gyv.

Pramonės įmonėje nutekamasis vanduo susidaro vykstant gamybos procesui ir dirbantiesiems naudojantis sanitariniais prietaisais ir dušais. Kiekvienai pramonės įmonei nuotekų kiekis skaičiuojamas atskirai.

Skaičiuojant nutekamojo vandens kiekį iš dušų priimame, kad 1 dušo galvutei skiriame 500 L vandens. Maudymosi trukmė – 45 min. po kiekvienos pamainos. Dušo galvučių skaičius nustatome pagal suminį maksimalų pamainos dirbančiųjų skaičių, bei žmonių skaičių skirtą vienai dušo galvutei, priklausantį nuo gamybos pobūdžio.

Paros buitinių nuotekų debitas iš dušų bus:

Čia: q2gmb – lygimamasis nuotekų kiekis produkcijos vienetui, m3/t. Priimama q2gmb = 20,93  m3/t.

P1 – įmonės našumas, t. Priimama 35 t/d.

Nutekamojo vandens kiekių iš pramonės įmonių skaičiavimo rezultatai surašomi į 2, 3 ir 4 lenteles.

Nuotekų valyklos įrenginiai skaičiuojami pagal didžiausią paros nuoekų kiekį. Nutekamuosius vandenis surenkame iš gyventojų, užterštas gamybines bei buitines nuotekas iš pramonės įmonių.

Skaičiuojant maksimalų paros nuotekų kiekį privalome įvertinti paviršines nuotekas, patenkančias į tinklus pro šulinių dagčius bei nuotekų valyklos įrenginių savas nuotekas, kurios susidaro valymo bei dumblo apdorojimo metu.

Suminis maksimalus paros nuotekų kiekis skaičiuojamas:

Čia: Q1d.gyv.maks – individualios statybos kvartalo didžiausias paros kiekis. Q1d.gyv.maks =2694m3/d. Q2d.gyv.maks – mišrios statybos kvartalo gyventojų maksimalus paros gyventojų kiekis. Q2d.gyv.maks =18480m3/d. Q1d.gmb.maks – makaronų fabriko maksimalus gamybinių nuotekų kiekis. Q1d.gmb.maks =13064m3/d. Q2d.gmb.maks – šokolado fabriko maksimalus gamybinių nuotekų kiekis. Q2d.gmb.maks =1245m3/d. Q1d.dirb.maks – buitinių nuotekų maksimalus paros kiekis iš makaronų fabriko. Jį sudaro nuotekos iš paprastųjų, karštųjų cechų, administracijos patalpų ir dušų patalpų. Q1d.dirb.maks =6,26m3/d. Q2d.dirb.maks – buitinių nuotekų maksimalus paros kiekis iš šokolado fabriko. Jį sudaro nuotekos iš paprastųjų, karštųjų cechų, administracijos patalpų ir dušų patalpų. Q2d.dirb.maks =11,7m3/d. kvdv – koeficientas, įvertinantis nuotekų valyklos savas nuotekas. Priimame, kad nuotekas valysime biologinio valymo įrenginiuose, o dumblo sausinimui naudosime mechaninio sausinimo įrenginius, todėl kvdv =1,07.

Q1h.gmb.maks – makaronų fabriko maksimalus valandinis gamybinių nuotekų kiekis. Q1h.gmb.maks =544,33m3/h.

Vandenvalos kursinis darbas. (2015 m. Gegužės 04 d.). http://www.mokslobaze.lt/vandenvalos-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 18:23