Variklių špera


Variklio valdymo sistemos konstrukcija. Elektromechaninių sistemų valdymas. Variklio elektromagnetine laiko konstanta. Variklių valdymo sistemų klasifikacija.

Elektronikos Špera. Nuolatinės srovės pavaldaus greičio reguliavimo sistemos. Koordinačių pavaldaus reguliavimo principai. Pavaldaus valdymo ems kompensuojamos ir nekompensuojamos laiko konstantos. Techninis optimumas. Simetrinis optimumas. Reguliavimo kontūrų automatizavimo metodai. Vieną kartą integruojanti greičio reguliavimo sistema. Greičio reguliavimo sistemos struktūrinė schema. Dukart integruojanti greičio reguliavimo sistema. Uždarų greičio reguliavimo sistemų statinės charakteristikos (tikslumas)pereinamieji procesai. Elektromechaninių sistemų valdymas su konkrečiais keitkliais. Ems su elektromašininiais keitikliais įpatumai. Pereinamųjų procesų formavimas paleidžiant ir stabdant elektros pavaras. Greičio reguliavimo sistemų ypatumai. Sistemos su joniniais - elektroniniais keitikliais. Sistemos su puslaidininkiniais keitikliais. Kintamos srovės elelktromechaninės sistemos. Sistemos su impulsiniais keitikliais. Sekimo sistemų mazgai. Pozicionavimo sistemos. Sekimo sistemų klasifikacija. Proporcingo valdymo sekimo sistema. Sekimo sistema su greičio ir pagreičio grįžtamaisiais ryšiais. Adaptyviosios valdymo sistemos


Pastaruoju metu sistemos su sumuojančiu stiprintuvu keičia pavaldaus ryšio sistemos. Lyginant taikant pv,susidaro plačios galimybės parinkti norimas reguliatorių perdavimo funkcijas ir suformuoti reikalaujamas valdymo charakteristikas.

Pvs trūkumu galima įvardinti tai, kad taikant šį būdą sistemos tampa mažiau greitaeigiškos. Tai paaiškinama tuo,kad valdymas vyksta ne tiesiogiai, o per vidinius uždaruosius kontūrus. Tačiau pavaldus reguliavimas grindžiamas principu, kad reguliavimo objektas išreiškiamas nuosekliai sujungtomis grandinėmis, kurių įėjimo dydžiai yra objekto judesio koordinatės:w,i,u,m. Pv sistemoje kiekviena reguliuojama koordinatė turi atskirą savo reguliatorių r. Šis r su valdymo objektu sujungiamas grįžtamuoju ryšiu. Tokiu būdu susidaro tiek uždarų reguliavimo kontūrų, kiek yra reguliuojamų koordinačių.

Em sistemos labiausiai paplitusios ir kontūrų reguliavimo sistemos. kontūrų reguliavimo sistemos taikomos reguliuojant koordinatę-greitį,3 kontūrų sistemos taikomos padėties reguliavimo sistemosšioje sistemoje yra uždari reguliavimo kontūrai. Iii kontūras-srovės reguliavimo,ii-greičio,i-padėties. Greičio reguliavimo sistemose iii kontūro nėra. Kaip parodo 1pav. ,iii kontūrą gaubia ii, o iii ir ii gaubia i. Vadinasi susidaro įspūdis, kad iii kontūras pavaldus i ir ii kontūrams, o ii-i kontūrui. Iš čia kilęs pvs pavadinimas.

Pvs koregavimas prasideda nuo vidinio kontūro palaipsniui prieinant prie išorinio. Nagrinėjant kiekvieną kontūrą,jis suskaidomas į dalis:reguliatomatyti,kad iii kontūro r tiesiogiai įtakoja reguliuojamą objektą,kurio perdavimo funkcija w. Ii įtakoja iii kontūrą ir objektą w. I kontūro r įtakoja ii ir iii kontūrą ir perdakitas esminis pv bruožas tas, kad valdomi objektai (vo) skirstomi į dalis: dalį su mažomis laiko konstantomis ir dalį su didelėmis laiko konstantomis.

Konstanta nuo i=0-t mažosios konstantos,o i=t+1-n –didelės konstantos. Didelės const. Yra kompensuojamos o mažosios-ne. Realiose ems,didelėmis const. Priimamos elektros pavaros tm (elektromechaninės) ir te (elektromagnetinė) konstantos. Šiose sistemose nekompensuojamos const. Priimamos puslaidininkinių keitiklių laiko konstantos. Keitiklis kaip dinaminė grandis yra sudėtingas reguliavimo sistemos elementas. Teoriškai tai diskretinė grandis, praktiškai-puslaidininkiniai keitikliai prilyginami tolyginei grandžiai. Pusl. Keitiklių laiko const. Apskaičiuoti sudėtinga,todėl daugelyje atvejų ji priimama lygi: tk=0,01s. Didelės laiko const. Pvs atveju kompensuojamos tam, kad padidinti sistemos greitaeigiškumą. T.

Variklių špera. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/varikliu-spera.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 09 d. 05:56