Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties analizė


Ekonomikos analizė. Įvadas. Bendroji vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties samprata ir analizė. Išvados. Literatūra. Priedai.


Temos aktualumas. Vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis yra dažniausia sutarčių rūšis, su kuria kasdieniame gyvenime susiduria kiekvienas žmogus. Šios sutarties rūšies išmanymas sudaro galimybę kiekvienam iš mūsų savo asmeniniam vartojimui teisėtai įsigyti prekes ar paslaugas ir užtikrina, kad nebus pažeistos mūsų teisės. Dėl šios priežasties išmanyti ir analizuoti vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį yra aktualu. Pagrindinis šiame darbe keliamas klausimas – kokios yra vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties ypatybės? Žinoti atsakymą yra svarbu, nes jis padeda sėkmingai ir pagal visus teisinius reikalavimus sudaryti vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį.

Darbo tikslas – remiantis nuasmenintos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pavyzdžiu išanalizuoti šią sutarties rūšį.

Darbo uždaviniai:

Pateikti bendrą sutarties ir vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sampratą ir analizę;

Darbo objektas – vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis.

Darbo metodas: mokslinės literatūros, ir teisės aktų analizė.

Atlygintinė – sutartyje numatoma kaina, kurią pirkėjas už perkamą prekę ar paslaugą turės sumokėti pardavėjui.

Konsensualinė – vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis įsigalioja nuo esminių sutarties sąlygų suderinimo momento.

Vienkartinio vykdymo – pasibaigia perdavus daiktą.

Abipusėmis derybomis sudaroma sutartis – abi sutarties šalys sudarydamos sutartį aptaria ir suderina vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties turinį (sutarties šalių teisių ir pareigų visumą).

Ekvivalentinė - sutarties sudarymo metu susitariama dėl kainos, kurią pirkėjas turės sumokėti pardavėjui taip pat įvardijamos sutarties šalių ( pardavėjo ir pirkėjo) priešpriešinės teisės ir pareigos.

Analizuojant vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties ypatybes svarbu aptarti esminias šios sutarties rūšies sąlygas. Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui privalu pasiekti susitarimą dėl sutarties dalyko. Jeigu susitarimas šiuo klausimu nėra pasiekiamas, tai sutartis laikoma nesudaryta. Taigi, vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyje sutarties dalykas yra esminė sąlyga dėl kuriuos sutarties šalys privalo susitarti. Visos kitos sąlygos, tokios kaip prekės perdavimo laikas ir vieta, mokėjimo terminai ir būdai, prekės perdavimo ir priėmimo sąlygos bei kita nėra laikomos esminėmis vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sąlygomis.

Kita svarbi vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties sudedamoji dalis yra kaina. Paprastai ji yra nustatoma pardavėjo ir pirkėjo bendru susitarimu. Tačiau yra ir tam tiktų kainos nustatymo išimčių. Pavyzdžiui, višuosiuose pirkimuose kainą nustato valstybė. Taip pat, jei šalys sutartyje dėl kainos nesusitarė, tai yra laikoma, kad šalys omenyje turėjo tokią kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo mokama už tokius pat daiktus, o jei tokią kainą nustatyti sunku ar neįmanoma, tai kaina nustatoma pagal protingumo principus. Taip pat svarbu paminėti, kad jei sutartyje nėra numatytas terminas, kada reikia sumokėti kainą, tai ją reikia sumokėti per 30 d. nuo pardavėjo pareikalavimo.

  • Ekonomika Analizės
  • 2015 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2076 žodžiai)
  • Universitetas
  • Ekonomikos analizės
  • Microsoft Word 33 KB
  • Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties analizė
    10 - 2 balsai (-ų)
Vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties analizė. (2015 m. Birželio 02 d.). http://www.mokslobaze.lt/vartojimo-pirkimo-pardavimo-sutarties-analize.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 14:30