Vasarinių miežių auginimo technologija Augalininkystės kursinis darbas


Žemės ūkio kursinis darbas.

Įvadas. Informacinių šaltinių apžvalga. Sistematika ir klasifikacija. Vasarinių miežių kilmė. Vasarinių miežių sudėtis, mityba. Vasariniu miežių veisles. Botaninės ir biologinės vasarinių miežių savybes. Naudojamos vasarinių miežių dalys. Vasarinių miežių augimo sąlygos. Sėjomaina. Sėklos laikas, norma gylis. Derliaus nuėmimas. Kenksmingi miežių veiksniai. Piktžolių žala. Augalų apsaugos metodai. Praktinė dalis. Alvydo Blažinauskio ūkio materialinė bazė. Gamtinės sąlygos. Dirvožemiai. Auginamos Vasarinių miežių veislės charakteristika. Sėjomaina, žemės dirbimas, sėja, priežiūra, derliaus nuėmimas. Ekonominė analizė 2012 metų. Išvados. Informacijo šaltinių sąrašas.


Tyrimo objektas: vasarinių miežių auginimo technologija Alvydo Blažinauskio ūkyje.

Darbo tikslas: Išanalizuoti vasarinių miežių auginimo technologiją Alvydo Blažinauskio ūkyje.

Vasarinis miežis yra miglinių šeimos, miežių genties augalas. Miežiai skirstomi į žieminius ir vasarinius miežius. Vasariniai miežiai skirstomi į dvieilius, ketureilius ir šešiaeilius.

Miežių grūduose yra vidutiniškai 11% baltymų, 75% neazotinių ekstraktinių medžiagų, 5% ląstelienos, 2% riebalų, 2,5% pelenų, vitaminų A, B, D, E. Miežių baltymai labai vertingi, nes turi gana daug nepakeičiamų aminorūgščių, tokių kaip lizino, triptofano.

grūdai su išilginiu grioveliu, dygdami išleidžia keletą šaknelių, žiedynas – varpa arba šluotelė, šiaudas tuščiaviduris. Miežių gentis skirstoma į 28 rūšis, iš jų tik viena yra kultūrinė (H. Savitam L.). Sėjami miežiai kilę iš savaime augančių miežių. Miežiai būna žieminiai ir vasariniai. Žieminiai plačiau auginami tik švelnesnio klimato šalyse. Be sniego dangos jie pakelia šaltį tik iki -12ºC. Labiausiai paplitę du sėjamųjų miežių porūšiai: dvieiliai miežiai ir daugiaeiliai miežiai. Dvieilių miežių subrendusi varpa turi 2 eiles grūdų. Lietuvoje paplitę dvieiliai miežiai. šaknų sistema kuokštinė, koncentruojasi armens sluoksnyje, tačiau pavienės šaknys gali skverbtis į dirvožemį iki metro gylio. Krūmijimosi metu miežiai formuoja trumpuosius ūglius, kurių fitomerai turi labai trumpus tarpubamblius. Pradėjus formuotis žiedams, žiedyne intensyviai auga generatyvinio ūglio stiebo fitomerų tarpubambliai. Stiebas žolinis, nešakotas, apvalus, status.

Vasarinių miežių grūdai yra naudojami pašarams, iš jų yra gaminami miltai, kombinuoti pašarai. Plačiai naudojami maisto pramonėje. Grūdai gali būti panaudoti kaip biomasė biokurui. Atrinktos geresnės kokybes grūdai būna panaudojami kaip sėkla.

Šiaudai yra naudojami kaip biomasė biokurui. Plačiai naudojami kraikui. Šiaudai panaudojami trešimui ir dirvožemio savybių gerinimui.

Miežių grūdams subrinkti reikia apie 48% vandens jų grūdų masės. Geromis sąlygomis grūdai išbrinksta per 24 h. Miežiai tonai derliaus (grūdų ir šiaudų) sunaudoja 350-450 t vandens. Jie mėgsta ne per daug drėgną, bet šiltą orą. Jiems drėgmės reikia mažiau negu avižoms ar vasariniams kviečiams. Per didelės sausros, kaip ir drėgmės perteklius, jiems netinka. Nemažai drėgmės reikia miežiams krūmijantis, kai smarkiai auga požeminė ir antžeminė dalys, ypač bamblėjimo metu. Kai tuo laiku trūksta drėgmės, išauga mažiau grūdų varpose, sumažėja derlius.

Labai svarbus augimo faktorius -šiluma. Miežių sėkla gali sudygti, kai temperatūra -3-4°C. Miežių sudygimo laikas labai priklauso nuo agrotechnikos sąlygų, drėgmės ir temperatūros, todėl dygimo trukmė gali svyruoti nuo 5 d. iki 2-3 savaičių. Trumpalaikės šalnos iki -5°C miežiams visai nepavojingos, tačiau žydėjimo ir grūdų brendimo laikotarpiu jiems pakenkia -1,5 -3°C šalnos.

Lengvose priesmėlio dirvose pavasarį drėgmė iš armens greitai garuoja, todėl žemę dirbti reikia kuo anksčiau, kad sėklos greičiau paimtų po žiemos likusią dirvos drėgmę ir sudygusios galėtų vešliai augti. Tuo tikslu naudinga dirvą nuakėti, kas sudaro galimybes dirvos drėgmės ekonomijai.

Miežiai priešsėlui jautrūs javai. Didžiausias derlius gaunamas, kai jie sėjami po organinėmis trąšomis treštų kaupiamųjų – šakniavaisių, bulvių ir kukurūzų. Padidėjus jų pasėlių plotams ir kai trūksta gerų priešselių, ištreštose dirvose po kaupiamųjų juos galima sėti dvejus metus iš eiles, taip pat auginti po mėšlu treštų žieminių rugių. Po ankštinių ir varpinių javų sėjamiems miežiams svarbu kiek galima anksčiau nuskusti ražienas ir rudenį giliai suarti.

Smulkiosios rūdys, miltligė, kulės, stiebalūžė, javaklūpė, pavasarinis pelėsis ir pašaknio bei šaknų puviniai, tifuliozė, tinkšliškoji dryžligė, juostuotoji dryžligė, rinchosporiozė, amarai, tripsai, ilgakojai uodai, spragšių ir grambuolių lervos, žiemkentinės muselės, minamusės, balniniai gumbauodžiai, raudonkrūtiniai ir paprastieji lemai, nematodai šliužai, piktžolės, išgulimas.

  • Žemės ūkis Kursiniai darbai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 27 puslapiai (4213 žodžių)
  • Kolegija
  • Žemės ūkio kursiniai darbai
  • Microsoft Word 1519 KB
  • Vasarinių miežių auginimo technologija Augalininkystės kursinis darbas
    10 - 5 balsai (-ų)
Vasarinių miežių auginimo technologija Augalininkystės kursinis darbas. (2016 m. Vasario 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/vasariniu-mieziu-auginimo-technologija-augalininkystes-kursinis-darbas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 14:13