Vdv konspektas


Technologijų konspektas.

Nenormalaus degimo atvejai benzininiame variklyje. Degimo procesas dyzelyje , jo parametrai. Varikliu isbandymo stendo konstrukcija ir veikimas. Automobiliu isbandymo stendo konstrukcija ir veikimas. Varikliu isorines greičiu charakteristikos. Otto variklioapkrovimocharakteristikos. Otto variklioreguliavimocharakteristikos. Jegos , veikianciosisilgaicilindroasies. Alkūniniam švaistikliniame mechanizme veikiančios jegos N momentai. Vienocilindrovariklyje I ir II eiles , inercijosjeguissverimasLancesteriobudu. Smagraciopaskirtis , joskaiciavimas. Alkūninis velenas. Alkūninio veleno slydimo guolio sandara. Veleno sukamųjų švytavimų slopintuvai. Nesimato toliau gale Variklio pakaba. Dujų skirstymo mechanizmai su kabančiais (______) vožtuvais. Dujų skirstymo mechanizmas su apatiniais vožtuvais. DOHC dujų skirstymo mechanizmas. Dujų skirstymo vožtuvai. Oto variklio maitinimo sistemos schema. VDV oro veikimo funkcine schema. Varikliu priputimas. Paprasciausias karbiuratorius. Ir nebeaisku kur yra kit dalis. Dyzelinė maitinimo sistema su atskirais siurbliais purkštuvais kiekviename cilindre. Akumuliatorinė “ Common Rail ” degalų tiekimo sistema. Oto ir dyzelinio variklio palyginimas. Rotorinis Venkelio variklis. Kontaktinė baterinė uždegimo sistema. variklio paleidimo sistemos sandara ir veikimas.


l arba a, charakterizuoja degiojo mišinio sudėtį. Tai faktiškai patekusio į dujų mišinį oro kiekio 1kg degalų sudėtį santykis su teoriškai reikalingu oro kiekiu :

1kg benzino reikia 14,9 kg oro, dyzeliui – 14,6kg.

Esant idealiam santykiui (1/14,8), susidaro normalus (stichiometrinis) mišinys . Ekonomiškiausia kai

Taske A soka kibirkstis, alk velenas dar nepasiekes VGT, tam tikru paskubos kampu, kuris reguliuojamas taip, kad degimo max slegis butu 10-150 uz VGT. Po to vyksta nematomo (pradinio) degimo faze A-A’, sudega 5-8% misinio, slegis nekyla, alk velenas pasisuka 4-60. Aplink zvake susiformuoja degimo zidinys. Taske A‘ prasideda pagr degimo faze, issikiria siluma,auga slegis. Taske C‘ pasiekiamas VGT, degimas vyksta iki tasko z, kuris turi buti 12-150 uz VGT. Duju slegis bei temperatura pasiekia max reiksmes. Punktyrine linija rodo slegio pokyti, jei deigimas nevyksta. Baigiamosios fazes metu (nuo tasko z) bagia degti misinio leikanos prie cilindro sieneliu, stumoklis leidziasi i AGT, slegis cilindre krinta.

1. Detonacija. Pasireiškia degimo proceso metu. Darbinis misinys esantis pries lipesnos banga yra vis labiau suspaudziamas. Is kitos puses ji spaudzia kylantis stumoklis. Pries degimo banga labai isauga misinio slegis, bei temperatura. Tolimesnese degimo kameros zonose gali susidaryti nauji aktyvus degimo zidiniai. Prasidejus detonacijai degimo greitis labai isauga (2000-3000m/s). Susidaro labai stipri duju banga, ji atsimusa i sieneles, privercia jas virpeti apie 5000 hz dazniu. Smugiai ir staigus silumos issiskyrimas ard`o degimo kameros detales, bei stumoklius. Priezastys: per didelis OS, per didelis suslegimo laipsnis, uzdegimo paankstinimo kampas,blogas variklio ausinimas, netinkama degimo kameros forma, zvakes padetis.

2. Isankstinis (kaitrinis) uzsidegimas nuo perkaitusiu degimo kameros pavirsiu. Nuo to misinys gali uzsidegti dar pries issokant kibirksciai. Tai gali sukelti detonacija. Slegis cilindre max didi pasiekia dar pries VGT, velenui suteikiamas atbulinis smugis, reikia skubiai sumazinti variklio apkrovima.

3. Uzsidegimas nuo aukstos temperaturos suslegimo pabaigoje ( kaip dyzelis). Gali vykti tuscioje eigoje, karbiuriatoriniame variklyje. Norint atskirti ar tai ne katirinis degimas, reikia staigiai atidaryti droseli. Jei degimas dingsta – buvo savaiminis uzsidegimas del aukstos suslegto misinio temperaturos. Jei nedingsta – kaitrinis degimas.

Taske A yra purskiami degalai, slegis cilindre 4-5 Mpa. Suslegto oro temperatura VGT 700-1000K., ji 250K didesne uz savaimine degalu uzsilipesnojimo temperatura. Degalai i cilindra gali buti tiekiami vienkartiniu ipurskimu, arba daugartiniu ipurskimu.

Atkarpa A-A‘ indukcinis periodas. Dideliu slegiu ipurksti degalai susidure su suslegtu oru subyra i smulkius laselius, syla, maisosi su oru. Slegis ir temperatura kinta pagal suslegimo politrope, ipurskimas tesiasi. Taske A prasideda intensyvus degimas, jis tesiasi tol kol purskiami degalai. C‘-Z‘ intensyvus slegio kilimas, tam itakos turi tai, jog stumoklis yra prie VGT ir turis beveik nekinta. Nuo tasko Z‘ degalai purskiami toliau, slegio prieaugis sumazeja nes stumoklis jau leidziasi zemyn. Is viso ipurskimas trunka nuo 10-200 alkuninio veleno pasisukimo kampo ir baigiasi 5-100 uz VGT. Toliau prasideda degimo pabaigos periodas, jis trunka iki 600 uz VGT, jo metu baigia degti degalu likuciai.

Bandymo metu gali buti matuojamas sukimo momentas (Ms), sukiu skaicius n, degalu sanaudos (Bd), oro sanaudos, aplinkos, deginiu, ieinancio ir iseinancio ausinimo skyscio, alyvos karteryje temperaturos, uzdegimo paskubos kampas, ismetamu duju sudetis.

Vdv konspektas. (2016 m. Balandžio 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/vdv-konspektas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 22:28