Vėjo elektrinės Lietuvoje


Speros saules ir vejo energetika. Saules ir vejo hibridines jegaines. Viejo egaine letuvoi. Modernios vėjo elektrines lietuvoje. Vejo elektriniu darbo rezimu moduliavimas+speros.lt. Vejo jegainiu parkai lietuvoje speros. Vejo jegainiu parkai lietuvoje referatas. Vėjo jėgainės, problemos ir perspektyvos lietuvoje. Vejo jegainiu parkai lietuvoje. Elektrine lietuvoje referatas.

Elektronikos referatas. Įvadas.Vėjo energetikos istorija lietuvoje. Vėjo energija lietuvoje. Vėjo elektrinių vystymasis lietuvoje. Geriausios vystymosi sąlygos vėjo energetikai lietuvoje. Vėjo elektrinių veikimo principai ir jų sudėtinės dalys. Vėjo elektrinių įrenginiai. Pagrindiniai modernios vėjo turbinos elementai. Dažniausiai iškylantis gedimai vėjo elektrinėse. Vėjo energijos panaudojimo būdai. Vėjo-dyzelio sistema. Vėjo – saulės fotoelementų sistema. Įdiegimo atvejis lietuvoje. Vėjo elektrinių parkai lietuvoje. Vėjo elektrinių įtaka aplinkai. Triukšmas. Infragarsas. Vizualinis poveikis. Saugumo poveikis gyvūnijai ir augalijai. Elektromagnetiniai trikdžiai. Energijos kaina ir aplinkos teršimas. Reljefo formos susidarymas. Šešėlių mirgėjimas ir šviesos atspindėjimas. Analizė lietuvai. Gyventojai – tik viena problemų, pagrindinė – valstybė. Lietuvos problemos neišskirtinės. Vėjo energijos panaudojimo perspektyvos. Naujovės vėjo energetikoje. Lietuvos pajūrio galimybės. Vėjo elektrinių kompleksų perspektyvos. Išvados. Naudota literatūra


1-kepurės automatinio pasukimo prieš vėją mechanizmo vėjaratis – vėjo rožė; 2-varantysis krumpliaratis kartu su stabdžių pritvirtintas ant sparnų veleno; 3-kepurės pasukimo pavara; 4- kepurės pasukimo atraminiai guoliai; 5-pagrindinio girnų veleno varomasis krumpliaratis; 6-Pagrindinis girnų velenas; 7-maišų keltuvas; 8-cilindrinis varantysis krumpliaratis; 9-girnų velenas; 10-girnų pakėlimo gervė; 11-girnų dėžė su girnomis; 12-stabdžio užtraukimo grandinė; 13-girnų suleidimo reguliavimo įrenginys; 14-miltų išbyrėjimo ir maišo miltams pakabinimo įtaisas.

Pirmieji meteorologiniai instrumentiniai stebėjimai Lietuvoje atlikti 1770m. Vilniaus universiteto astronomijos observatorijoje. 1810m. atlikti pirmieji vandens lygio stebėjimai Rusnėje, Smalininkuose, Tilžėje, Sieliuose. 1921 m. įkurta Centrinė meteorologijos stotis. Taip pat 1999m vėjo greičiui ir krypčiai fiksuoti įrengta Lietuvos kelių direkcijos oro sąlygų informacinė sistema.

Taigi, Ūkio ministerija planuoja, kad iš vėjo energijos 2012 metais bus generuojama daugiau, nei 289 GWh el. energijos, beveik prilygstant el. energijos gamybai hidroelektrinėse.

Viršuje – kitimas paros metu: 1 – žiema, 2 – vasara (Vilniaus raj.); apačioje – kitimas metų eigoje : 1 – 1 val. naktį; 2 – 13 val. dieną; 3 – vidutinis per parą (Kauno raj.)

Vėjai stipresni negu 15 m/s nedažni, bet pasitaiko ir uraganinių vėjų, padarančių didelės žalos pastatams ir miškams.

Vėjo greitis tik apytikriai nulemia vėjo energijos išteklius, nes vėjo energijos kiekis priklauso ir nuo krypties bei trukmės. Nustatant vėjo greitį pagal kryptis, tiksliau apskaičiuojamas energijos potencialas. Vėjo kryptys skirstomos į 8 pasaulio šalių sektorius: Š, ŠR, R, PR, P, PV, V, ŠV (kiekvienas apima 45okampą). Pagal meteorologijos stočių duomenis vertinamas kiekvieno sektoriaus vėjų dažnumas; taip sudaroma vėjų rožė. Vėjų kryptys priklauso nuo metų sezono ir skirtingų oro masių įsiveržimo. Žiemą neretai pasitaiko šiaurinių ir rytinių rumbų vėjų. Didesnėje Lietuvos dalyje vyrauja pietvakarių ir vakarų, pajūryje – vakarų ir pietryčių vėjai . Šios krypties vėjai dažniausiai būna ir audrų metu.

Apskaičiuota, kad vėjo jėgaines galima statyti 70 proc. Lietuvos teritorijos (netinkamos teritorijos jėgainių statybai – miestai ir miškai), tačiau techniškai ir ekonomiškai efektyviausia jas statyti pajūrio zonoje

1-vėjo kryptis; 2-rotoriaus diametras; 3-vėjo turbinos ašies aukštis; 4- rotoriaus mentė; 5- multiplikatorius; 6- generatorius; 7- generatoriaus kabina; 8-bokštas; 9-vėjo kryptis į rotoriaus atbulinę pusę; 10-rotoriaus aukštis; 11-rotoriaus bokštas; 12- rotoriaus ekvatoriaus aukštis; 13- fiksuotas formos rotoriaus mentė; 14-rotoriaus pamatas

1-mentė; 2- rotoriaus stebulė; 3-svyravimo guolis; 4-mechaninė pavara; 5- diskinis stabdys; 6-generatorius; 7-aušintuvas; 8-vibracijų izoliatorius; 9,10-rotoriaus kryties pavara ir guolis; 11-bokštas.

Šio bokšto perspektyvos yra labai alternatyvos , nes nereikia samdyti krano norint pakeisti kažkokius įvykusius gedimus, tokius kaip laidų susidėvėjimas bokšte ar mentės keitimas, žaibo sugadintiems įrenginiams pakeitimas. Hidraulinis prietaisas leidžia nuleisti visą stiebą iki norimo aukščio kad patogu būtų tvarkyti.

Valdiklio-kroviklio gedimas šie gedimai pasitaiko dėl įvairių elektros tinklo gedimų, žaibo padarinių gamybos broko, surinkimo klaidų ar net neteisingai gaminio suprojektavimo.(13pav) Matyti kaip yra sudeginta mikroschema trenkus žaibui į elektrinę.

Nedidelės galios vėjo elektrinės (iki 10 kH) dažniausia naudojamos individualiose sodybose ir veikia autonomiškai, neįjungtos į elektros tinklą. Tokiose elektrinėse paprastai gaminama nestandartinių parametrų elektros srovė, kurią tiesiogiai naudoti daugelyje buitinių prietaisų negalima. Todėl reikalingi papildomi įrenginiai, kurie vėjo jėgainėje pagamintą “nekondicinę” elektros srovę paverstų tinkamos įtampos ir dažnio elektros srove. Žemės ūkio inžinerijos institute atliekami tyrimai, kaip efektyviau panaudoti nedidelės galios vėjo elektrinės, veikiančias autonomiškai individualiose sodybose. Viena iš tokių vėjo jėgainių naudojimo sričių gali būti šilumos gamyba, kai elektrinės vėjaračio mechaninė energija specialiame įrengi rastai gaminama nestandartinių parametrų elektros srovė, kurią tiesiogiai naudoti daugelyje buitinių prietaisų negalima. Todėl reikalingi papildomi įrenginiai, kurie vėjo elektrinėje pagamintą “nekondicinę” elektros srovę paverstų tinkamos įtampos ir dažnio elektros srove.

Vėjo elektrinės Lietuvoje. (2013 m. Sausio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/vejo-elektrines-lietuvoje.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 16:47