Velnias


Velnio isvaizda. Velnias lietuvių mitologijoje. Velnio isvaizda sakmese. Velnio pasirodymo laikas. Referato isvaizda. Velnio pasirodymo vieta tautosakoje. Pasaka milzinas velniu malune velnio ivaizdis. Lietuvių mitologinio velnio pasirodymo laikas. Misles apie velnia. Milzinu malunas ir velnias.

Lietuvių referatas. Pratarmė. Įvadas. Velnio bendroji charakteristika. Velnio vardai. Velnio vaizdavimas literatūroje. Atsiradimas ir likimas. Velnio veiksmo vieta ir laikas. Folklorinis velnias. Velnias perkūno priešininkas. Krikščioniškasis velnias. Velnio vardai. Išvaizda. Prigimtis. Velnias biblijoje. Velnias xxi a. (kaip žmonės įsivaizduoja velnią šiais laikais,apklausa internete). Išvados. Literatūra. Analizuojant mitinį velnio vaizdinį, pagrindinė medžiaga buvo lietuvių tautosakos kūriniai: sakmės (lietuvių liaudies mitologinės sakmės „sužeistas vėjas), padavimai („kai milžinai gyveno“), pasakos (lietuvių liaudies pasakos „ nė velnio nebijau“), patarlės, priežodžiai, mįslės ir kt. Taip pat buvo naudotąsi norberto vėliaus knyga „chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis“ , kuri ypač išsamiai tyrė požemių pasaulį ir svarbiausią chtoniškojo lietuvių folkloro ir mitologijos personažą- velnią.


Lietuvių ir kitų baltų mitologija kol kas tiriama gana vienpusiškai- daugiau aprašinėjami ir analizuojami mitinio dangaus dievai ir retai kada užsimenama apie žemės ir požemio pasaulį. Norint susidaryti teisingą Lietuvių mitologijos vaizdą, būtina ištirti ne tik chtoniškąjį pasaulį, bet ir šio pasaulio svarbiausią atstovą- velnią.

Velnias yra vienas populiariausių Lietuvių mitinių būtybių, ypač dažnas tautosakoje, liaudies mene, minimas papročiuose, tikėjimuose, ypač populiarus kasdienėje žmonių kalboje.

šiame darbe pirmiausia man rūpėjo nustatyti mitinę velnio esmę. Velnio vardų, išvaizdos, pasirodymo vietos ir laiko analizė padėjo nustatyti jo prigimtį, iškelti ir pradėti. Šios būtybės atsiradimo ir raidos istorijos, nes tam būtų reikėję rašyti dar vieną referatą. Taip pat. Analizuojant mitinį velnio vaizdinį, pagrindinė medžiaga buvo Lietuvių tautosakos kūriniai: sakmės (Lietuvių liaudies mitologinės sakmės sužeistas vėjas), padavimai ( kai milžinai gyveno ), pasakos (Lietuvių liaudies pasakos nė velnio nebijau ), patarlės, priežodžiai, mįslės ir kt. Taip pat buvo naudotąsi norberto vėliaus knyga chtoniškasis Lietuvių mitologijos pasaulis , kuri ypač išsamiai tyrė požemių pasaulį ir svarbiausią chtoniškojo Lietuvių folkloro ir mitologijos personažą- velnią.

Kai kurių klausimų šiuo metu dar neįmanoma atsakyti ir dėl bendros Lietuvių mitologijos tyrinėjimų. Kol dar nėra išanalizuoti mirusiųjų ir kiti Lietuvių mitologijos vaizdiniai,sunku kalbėti ir apie mitinio velnio ryšį su jais.

Pranė dundulienė savo knygoje senovės Lietuvių mitologija ir religija glaustai ir aiškiai rašo apie velnią ir išdėsto jo vaidmenį Lietuvių literatūroje. Kas man pasirodė įdomiausia, tai, kad, anot šios knygos, velnias iš pradžių buvęs moteriškas demonas,vadinamas velne, rečiau deiva, arba deivute, kuri globojusi mirusiųjų vėles,saugojusi požemio lobius bei vandenis,padbendroji velnio charakteristika sudaryta remiantis tikėjimais,mitologinėmis ir etiologinėmis sakmėmis, padavimais- kūriniais, kuriuose buvo tikima vaizduojamo velnio tikrumu.

Velnias. (2011 m. Rugpjūčio 01 d.). http://www.mokslobaze.lt/velnias.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:29