Velykos ir Jurginės


Velykos rasinys. Rasinelis apie velykas. Rasinys apie velykas. Jurginių scenarijus. Referatas velykos. Apie jurgines. Velykos referatas. Skaidrės apie jurgines. Velykos apie. Rasinelis kaip as svenciau velykas.

Etnologijos referatas. Šv. Velykos - Kristaus prisikėlimo šventė. Senovės lietuvoje jos buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė. Prieš velykas buvo laikomasi pasnininko. Paskutinė savaitė prieš velykas buvo vadinama didžiąja. Ji buvo laikoma vėlių savaite,arba vėlių velykomis. Jurginės.


Šv. Velykos-kristaus prisikėlimo šventė.

Prieš velykas buvo laikomasi pasnininko. Priešvelykinės apeigos prasidėdavo verbų sekmadieniu. Tuomet eglių ,blindžių ,žilvičių ,beržo šakeles rinkdavo į verbas ir nešdavo į bažnyčią. Verbas laikydavo visus metus,rūkydavo jomis audros debesys, gyvulius, trobas,kaldavo prie avilio. Savaite prieš velykas kristus įžengė į jeruzalę ,ir žmonės klojo jam po kojų palmių šakeles. Tam prisiminti bažnyčia įvedė verbų šventimą. Bet šis paprotys turi ir gilesnes šaknis-pagonišką medžių kultą. Anksčiau jau minėtiems medžiams buvo teikiamos magiškos savybės gydyti, saugoti ir pan. ,todėl Lietuvoje įvedus krikščionybę , žmonės neatsisakė apeigų su šiais augalais.

Laikas nuo verbų sekmadienio iki atvelykio(pirmo sekmadienio po velykų) buvo laikomas labai paslaptingu. Egzistavo daugybė būrimų ,prietarų , draudimų.

Didžiojo trečiadienio naktį prasidėdavo prausimasis,kuris didįjį ,arba švarųjį , ketvirtadienį peraugdavo į visų namų tvarkymą. Apskritai,tomis dienomis vandeniui būdavo suteikiama magiška gydimpriešvelykinį šeštadienį žmonės rimtai nusiteikdavo,laikydavosi visokiausių draudimų , pvz. Nieko neskolindavo ir nesiskolindavo.

Velykos prasideda,kada pro golgotoje esančios šventyklos langą išeina šventa ugnis, nes kai kristus prisikėlė iš to urvo pirmiausia suliepsnavo ugnis. Lietuvoje egzistavo paprotys šventinti ugnį ,kūrenti laužus ir pan. Didžiąją savaitę. Šį paprotį tai pat galima susieti su senoviniu ugnies kultu,kurį nesugebėjo sunaikinti katalikų bažnyčia. Pašventintai ugniai buvo teikiama ypatinga reikšmė. Kiekvienas stengėsi atnešti ją į savo namus,neužgesinti ją kuo ilgiau. Ugnis simbolizavo šviesą ,šilumą , buvo priemonė prieš visokias blogybes.

Didįjį šeštadienį taip pat šventindavo vandenį ,kuriuo pagalba išvaikydavo piktąsias dvasias iš trobų ir tvartų.

Kaip ir per daugelį kitų švenčių ,per velykas žmonės persirengdavo kariais, velniais ir pan. Tuo buvo siekiama išgąsdinti ir išvaikyti žiemos dvasias,prikelti pavasarį.

Didžioji savaitė baigdavosi velykomis,kurios buvo švenčiamos keturias dienas.

Velykos ir Jurginės. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/velykos-ir-jurgines.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 07 d. 18:39