Velykos papročiai ir tradicijos


Skaidrės apie velykas. Velyku papročiai ir tradicijos. Velykų tradicijos lietuvoje. Velyku paprociai ir tradicijos referatas. Velykos skaidrės. Velyku paprociai ir tradicijos lietuvoje. Referatas velyku tradicijos ir paprociai. Velykų tradicijos ir papročiai. Japonų velykų papročiai. Skaidres apie velyku tradicijas.

Lietuvių namų darbas. Sveiki. Aš Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos mokinė Vaiva Novogreckaitė. Šiandien kalbėsiu apie Velykų papročius, tradicijas gyvavusias anksčiau ir esančias dabar.
Velykos nėra švenčiamos fiksuotą metų dieną pagal Grigaliaus kalendorių. Jau nuo seno Lietuvoje buvo Didžiosios savaitės tvarka. Šiomis dienomis negalima pyktis, pavydėti, skolinti ar skolintis.
Pirmoji reikšmingiausia Didžiosios savaitės diena- Didysis ketvirtadienis. Šią dieną buvo tvarkomos sodybos, sodai, namai. Manoma, kad būtent šią dieną, prieš saulei tekant, reikia apsiprausti vandeniu ar sniegu, įlįsti į ežerą, upę, šaltinį- tai nugis niežai, išnyks šlakai ar odos dėmės, visus metus kūnas bus švarus.
Didysis penktadienis ir šeštadienis- atgailos diena. Didįjį penktadienį dirbama mažiau, laikomasi tylos, o Didįjį šeštadienį iki pietų baigiami dirbti visi sunkesni darbai, iš bažnyčios parnešama ugnis, kartais- šventintas vanduo, ruošiami velykiniai valgiai, marginami kiaušiniai, įrangiamos sūpuoklės, tačiau dar nesisupama. Pavakare visi išsimaudydavo. Pirtis, kaip teigia J. Balys, visur Lietuvoje įkurdavo šventinta ugnimi.
O Verbų sekmadienį atgydavo visa Lietuva. Žemaitijoje, Suvalkijoje, Kėdainių apylinkėse- karklo šakelė. Tuo tarpu Vidurio, Rytų ir Pietryčių Lietuvoje verbų pagrindas- žilvitis, karklas arba gluosnis su kačiukais.

Velykos papročiai ir tradicijos. (2012 m. Gegužės 07 d.). http://www.mokslobaze.lt/velykos-paprociai-ir-tradicijos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 11 d. 10:11