Velykos. Simbolika, reikšmė, apeigos


Velyku apeigos. Velykų simbolika. Velyku darbai. Referatai apie velykas. Velykų valgių reikšmė. Referatai apie kiaušinius. Velyku referatas. Referatas apie margucius]. Velykų simbolika ir reikšmė. Velyku referatai.

Etnologijos referatas. Turinys. Velykų simbolika ir reikšmė. Kiaušinio simbolika. Velykė. Velykų eglutė. Velykų apeigos. Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės”, mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo perkūno. Velykos mūsū protįvių buvo švenčiamos kaip gamtos atbudimo šventė. Vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė velykė. Ji dažo kiaušinius, o velykų naktį sudeda juos į vaškinį ar cukrinį vežimaitį, pakinko į jį kiškius ir veža vaikams. Iš ryto kiekvienas vaikas ant palangės rasdavo po du velykės kiaušinius.


Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio vėlės , mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Vekiaušinis pagonių religijoje simbolizuoja kosmosą (dėl ovalios formos), gyvybės atsiradimą, vaisingumą (dėl to, kad tai gemalas). Manyta, kad padaužius kiaušinį iš jo išlenda gyvatės, pasivertusios gemalu, pavidalu. Manyta, kad gyvatės – požemio gyventojos, globojančios derlių. Pavasarį gyvatės turėjo priketi augmeniją, žydėjimą, vaisingumą. Dėl to margučiai per velykas buvo ridinėjami – susiliesdami su žeme žadino požemio gyventojas.

Kiaušinių marginimas turėjęs magišką reikšmę. Ant kiaušinių skutinėtos saulutės (kad augmenijai netrūktų saulės), žvaigždės (kad laukams netrūktų šviesos ir naktį), žalčiukai (kad pabustų gyvybė), įvairi augmenija, raštų deriniai. Specialią reikšmę turėjusi ir kiaušinio spalva. Raudona spalva simbolizavo gyvybę, juoda –vaikai tikėjo, kad pamiškėje gyvena senutė velykė. Iko gero, mažai kas žino, kad per velykas buvo puošiama velykų eglutė. Prie vienos tiesios medžio šakos buvo rišamos eglės šakelės, taip dirbtinai sukuriant eglės formos medelį. Šiame medelyje būdavo padaromi lizdeliai, į kuriuos įstatomi kiaušiniai. Paprastai buvo įstatomi ar 12 kiaušinių, mat šia skaičiai laikyti magiškais, nešančiais laimę. Toks medelis dar buvo puošiamas išsprogusios žilvičio kačiukais, popierinėmis gėlėmis, paukštelių formos sa• kaip jau minėta, per velykas buvo einama bukynių. Dauždavo kiaušinius dažniausiai vyrai. Tas, kurio kiaušinis buvo stipriausias, garsėdavo per kelis kaimus.

• ridinėjami kiaušiniai buvo per specialų lovelį. Tas, kurio kiaušinis nuriedėdavo toliausia, ne tik buvo laikomas nugalėtoju, bet ir laimingu žmogumi, kuriam viskas sekasi.

• velykų dieną vaikai, dažniausia iki metų, eidavo kiaušiniauti.

  • Etnologija Referatai
  • 2011 m.
  • 3 puslapiai (462 žodžiai)
  • Mokykla
  • Etnologijos referatai
  • Microsoft Word 9 KB
  • Velykos. Simbolika, reikšmė, apeigos
    8 - 1 balsai (-ų)
Velykos. Simbolika, reikšmė, apeigos. (2011 m. Sausio 13 d.). http://www.mokslobaze.lt/velykos-simbolika-reiksme-apeigos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 00:03