Velykos


Referatas velykos. Velykos referatas. Velyku referatas. Referatai apie velykas. Velyku skaidres. Velykinis scenarijus. Velykų papročiai skaidres. Referatas velyku sventes valgiai ir apeigos. Skaidres apie velykas. Atvelykio šventės scenarijus.

Sociologijos referatas. Velykos. Papročiai. Pavadinimo kilmė. Velykos. Simbolika ir reikšmė. Atvelykis. Pramogos, apeigos. Velykos arba šventos velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta naujajame testamente. Tai įvykę trečią dieną po kristaus mirties (mirties dieną skaičiuojant kaip pirmą dieną). Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šėtoną). Kai kurių protestantų supratimu svarbiausia yra kristaus mirties, o ne prisikėlimo diena, nes būtent mirdamas kristus išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmes. Manoma, jog lietuviškas velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo velikyj dienj, reiškiančio didžioji diena. Velykos - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Senovės lietuviams tai buvo didžioji pavasario šventė, kuri dabar atitinka krikščionių velykų laiką. Ji kilnojama - švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio „vėlės“. Seniau buvo tradicija tą dieną lankyti mirusiųjų kapus, nunešti jiems maisto - kiaušinių. Mūsų protėviai tikėdavo, kad, atėjus pavasariui, vėlės atsikelia iš žemės. Pirmasis perkūnas jas priversdavo sugrįžti į kapus. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda su atgimstančia gamta, pasitraukia po pirmojo perkūno. Dar vadinamas velykėlėmis. Švenčiamas pirmąjį sekmadienį po velykų. Tą dieną ridenami kiaušiniai, supamasi sūpynėse, krikšto motinos lanko savo krikšto vaikus. Iki pat šiol velykų simbolis ir pagrindinis patiekalas - kiaušinis. Kodėl?


Velykos arba šventos velykos – krikščionių šventė, simbolizuojanti kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų po nukryžiavimo, kaip tai aprašyta naujajame testamente.

Velykos yra svarbiausia daugelio krikščionių šventė, kuria išreiškiamas didelis džiaugsmas dėl galutinės dievo sūnaus pergalės prieš mirtį (šėtoną).

į velykas, kaip ir kitas krikščioniškas šventes yra įsilieję ir pagoniškų elementų, pvz. , velykų kiaušiniai.

Velykos nėra švenčiamos fiksuotą metų dieną pagal grigaliaus kalendorių. Jų data priderinta prie žydų šventės, kurios data nustatoma pagal mėnulio kakatalikų bažnyčioje velykų šventimas prasideda didijį ketvirtadienį, ir tęsiasi visą velykinį laikotarpį, iki kristaus žengimo į dangų šventės. Didijį ketvirtadienį ir penktadienį einami kryžiaus keliai, ir minimas viešpaties nukryžiavimas bei mirtis už mylimą žmoniją. Didijį penktadienį, kuomet viešpats guli kape, o pasaulį sukausčiusi pasimetimo, baimės ir nevilties atmosfera, bažnyčia yra paskelbusi griežto pasninko dieną. Šeštadienį, kuris ne visur vadinamas didžiuoju, nusileidus saulei pradedamas švęsti velyknaktis. Nakties tamsoje švenčiama iškilminga nakties, šviesesnės už dieną liturgija, bažnyčiose susirinkę tikintieji apšviečia aplinką savo atsineštomis uždegtomis žvakėmis. Šios nakties apeigų prasmė- prisipažinti esantiems kaltiems, ir savo kaltėje, tamsybėje, pamatyti tikrąją šviesą, kurios nėra pastebima būnant dienoje, viduje manant kad nesame nusidėję. Šių apeigų metu skaitoma ypatingai daug šventojo rašto ištraukų, kuriose pranašaujamas mesijo atėjimas ir visus žmones atpirksianti dieviška, atsiduodanti meilė, giedamos psalmės. Palaimintosios nakties kulminacija- prisikėlimo žinia. Nuo šio momento galdalis velykų papročių – eiti anksti ryte į bažnyčią, eiti aplink bažnyčią paminint kristaus nueitą kančių kelią ir pan. – tai krikščionybės suformuoti papročiai.

Likę papročiai – marginmanoma, jog Lietuviškas velykų pavadinimas kilęs iš baltarusiško šventės pavadinimo velikyj dienj, reiškiančio didžioji diena. Kita hipotezė yra, kad velykų pavadinimas kilęs iš žodžio vėlės , mat mūsų protėviai šiuo metu aplankydavo artimųjų kapus, nunešdavo jiems kiaušinių. Tikėta, kad mirusiųjų vėlės išlenda kartu su atgimstančia gamta, bet paskui pasitraukia po pirmojo perkūno. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiamos kaip gamtos atgimimo šventė. Atvelykos - gamtos atbudimo, pavasario džiaugsmo ir linksmybių šventė. Velykų pavadinimas kilęs iš žodžio vėlės .

Velykos. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/velykos.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 05:06