Velykų scenarijus mokiniams


Etnologijos scenarijus.

Mantas sujeta. Velykų papročiai ir tradicijos darbo pristatymas renginio scenarijus. Renginio scenarijus planas. Paruošiamieji darbai. Renginio eiga. Pritaikymo galimybės. Naudota literatūra ir šaltiniai. Tikybos mokytoja. I vedantysis. Šokis „ Gegužė – šoka vaikų grupė „ Varpelis “. I tetulė. Tetulė “ muša ” vaikus per šonus sakydama. Vaikai atsako. Tetulė atsako. Zuikis tėtis. Lietuvių liaudies žaidimas „ Kiškelis , nabagėlis “ Zuikienė. Įeina svečiai mokytojai. Mokytoja ( padeda ugnelę ant stalo.


PARUOŠIAMIEJI DARBAI: Planuojamas renginys ir rašomas scenarijus. Iš anksto su mokiniais aptariaimas scenarijus, muzikos mokytoja padeda išmokyti dainas „Velykos“, „Kiškio margučiai“, giesmes „Linksma diena mums nušvito“,“Sveiki, sulaukę Šventųjų Velykų“, lietuvių liaudies žaidimai „Kiškelis nebagėlis“ „Oi ant kalnelio“, „Grūšelė“, šokis „Gegužė“. Prieš šventę seneliai atsineša po pora išmargintų kiaušinių – paruošiama „Senolių margučiai“ paroda. Tėvai paruošia kiaušinių ridenimo lovelius, papuošia salę, verbomis, susomis gėlėmis, sužaliavusiais berželiais ir karklo šakomis.

PRIEMONĖS: Margučių marginimo priemonės, kiaušinių marginimo raštų pavyzdžiai, margučių paroda, loveliai margučiaims ridenti, Velykos lizdelis, vištos gūžta, sūpuoklės, didelis kaišinis.

Salėje – baltai dengtas stalas, ant jo Velykų vaišės. Paroda “Senolių margučiai”.Tai senelių, močiučių vašku, svogūnų lukštais marginti, drožinėti margučiai.

Vaikai susėda aplink Močiutę ant kilimėlio ir visi margina kiaušinius ir klausosi ką pasakoja mokytoja . Visus vaidmenis atlieka vaikai, muzikos mokytoja, tikybos mokytoja.

GIESMĖ: atlieka vaikų choras akomponuoja muzikos mokytoja „Linksma diena mums nušvito“

TIKYBOS MOKYTOJA: Gavėnia tai kitoks, išskirtinis metinio ciklo laikas, suponuojantis ypatingą Velykų šventės aurą. Nuo užgavėnių vidurnakčio prasideda septynių savaičių atgailos, susilaikymo, pasninko laikotarpis – gavėnia. Žodis Gavėnia atėjęs iš slavų (rus.goveni) – septynios savaitės pasninko prieš Velykas. Jos intervalas tarp vasario 6-oios ir balandžio 23- osios. Gavėnioje nekeliamos vestuvės, krikštynos, nerengiami pasilinksminimai, atsisakoma mėsiškų maisto produktų. Nutirpus sniegui ir pradėjus dygti žolei, balandžio pabaigoje, žemdirbiai švęsdavo pavasario atėjimų šventę – garbindavo deivę Žemyną – Žiedkelę. Šią šventę 325m. Katalikų bažnyčia susiejo su Velykomis. Jos esti ne vienu laiku, nes Nicos bažnytinis susirinkimas VIIIa. nusprendė Velykas švęsti praėjus 14 d. nuo pavasario pradžios, t.y. pirmą sekmadienį po vasarinio mėnulio pilnaties. Kadangi mėnulio pilnatis kiekvienais metais būna skirtingu laiku, tai ir Velykos kasmet švenčiamos vis kitą dieną. Net ir įvedus krikščionybę žmonės neatsisakė apeigų su augalais. Žmonės šventino įvarius augalus, tarp jų ir kadagio ir išsprogusio beržo šakeles, kurios esą turinčios augimo jėgą.

  • Etnologija Scenarijai
  • 2016 m.
  • Lietuvių
  • 11 puslapių (2006 žodžiai)
  • Kolegija
  • Etnologijos scenarijai
  • Microsoft Word 31 KB
  • Velykų scenarijus mokiniams
    10 - 9 balsai (-ų)
Velykų scenarijus mokiniams. (2016 m. Kovo 12 d.). http://www.mokslobaze.lt/velyku-scenarijus-mokiniams.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 06:56