Velyvasis renesansas


Ticianas. Džordžonė. Mikelandzelo paveikslas mastytojas. Ticianas renesansas. Renesanso portretas aprašymas. Velyvasis rnesansas. Velyvojo renesanso mokslas. Renesanso paveikslu tapytojai. Filosofas džentile. Renesanso paveikslo analize.

Dailės referatas. Džordžonė (Giorgione, tikr. Giorgio da Castelfranco; 1477/78-1510 m.) Venecijos brandžiojo renesanso italų tapytojas. Apie Džordžonės gyvenimą ir kūrybą žinoma mažai. Skurdžių duomenų pateikiama ankstyvųjų biografo Vasari gyvenimo aprašymuose. Vasari nurodo Džordžonės mokytoju buvus Dž. Belinis (G. Bellini). Jis pats nepasirašinėjo ir nedatavo savo kūrinių; be to, neišaiškintas jo mokinių dalyvavimas tapant kai kuriuos paveikslus, todėl tyrinėtojai iki šiol nėra užbaigę jo palikimo atribucijos.


Venecijos brandžiojo renesanso italų tapytojas. Belinis (g. Bellini). Jam priskiriamų kūrinių skaičius svyruoja nuo iki. Be altorinių plokščių ir portretų, džordžonės kūrė paveikslus, perteikiančius žmogaus ir gamtos harmoniją. Pagal aprašymus keletą šių paveikslų galima tiksliai identifikuoti kaip džordžonės darbus: trys filosofai , audra , mieganti venera . Jam netikėtai mirus maro metu 1510 m. Kelis paveikslus užbaigė ticianas (tizian), todėl nepaprastai sunku giorgione kūrinius atriboti nuo jauno ticiano darbų; pvz. , paveikslas kaimo koncertas , dabar visuotinai pripažįstamas džordžonės kūriniu, ilgą laiką buvo priskiriamas ticianui.

Ticianas večelas gimė kariškio šeimoje, kalnų miestelyje pieve di kadorėje, venecijos valdų ribose. Jo giminė buvo sena ir įtakinga. Parodęs jau ankstyvoje vaikystėje potraukį prie tapybos, jis devynerių metų buvo tėvo atiduotas mokytis į žinomo venecijos mozaikininko dirbtuvę. Tačiau ten jis išbuvo neilgai ir mokėsi vėliau iš eilės pas džentilę belinį ir džovanį belinį. Suartėjo su džordžone ir patyrė jo įtaką. O pastarajam be laiko mirus, tapo venecijos mokyklos visų pripažintu pirmuoju dailininku. Autoriusiki šiol tiksliai nežinome, kiek ticianas gyveno. Mirė jis 1576 metais, o gimė, pagal vieną versiją, gale devintojo, pagal kitą — gale aštuntojo xv amžiaus dešimtmečio ar netgi anksčiau. Visai tikrai tegalima pasakyti, kad ticianas išgyveno ne mažiau kaip aštuoniasdešimt aštuonerius metus ir ne daugiau kaip šimtą trejus, be to, mirė, atrodo, ne nuo senatvės, o maru. Kaip ir mikelandželui, ticianui buvo lemta per jo ilgą gyvenimą skausmingai stebėti aukštų renesanso idealų ir tikrovės nesutapimą. Kaip ir mikelandželas, jis pasiliko iki galo ištikimas šiems idealams, neišsižadėjo humanizmo. Ticianas večelas gimė kariškio šeimoje, kalnų miestelyje pieve di kadorėje, venecijos valdų ribose. Jo giminė buvo sena ir įtakinga. Parodęs jau ankstyvoje vaikystėje potraukį prie tapybos, jis devynerių metų buvo tėvo atiduotas mokytis į žinomo venecijos mozaikininko dirbtuvę. Tačiau ten jis išbuvo neilgai ir mokėsi vėliau iš eilės pas džentilę belinį ir džovanį belinį. Suartėjo su džordžone ir patyrė jo įtaką. O pastarajam be laiko mirus, tapo venecijos mokyklos visų pripažintu pirmuoju dailininku. Ticiano šlovė greitai paplito po visą italiją, o vėliau ir po visą vakarų europą. Popiežius povilas iii pasišaukia ticianą į romą, kur jis, būdamas jau subrendęs meistras, pirmukart susipažįsta su rafaelio ir mikelandželo kūriniais.

  • Dailė Referatai
  • 2011 m.
  • 4 puslapiai (1614 žodžių)
  • Dailės referatai
  • Microsoft Word 15 KB
  • Velyvasis renesansas
    10 - 3 balsai (-ų)
Velyvasis renesansas. (2011 m. Birželio 22 d.). http://www.mokslobaze.lt/velyvasis-renesansas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 06 d. 02:58