Velyvojo Paleolito menas


Istorijos referatas. Įvadas. Paleolito meno stiliai. Piešimo būdai ir priemonės. Lasko urvas. Altamiros urvas. Šaltiniai.


Kodėl kilo noras piešti urvuose rizikuojant savo gyvybe ir kodėl jiems tai buvo taip svarbu? Lasko urve daugybė vietų yra tiesiog neprieinamos. Kai kur reikia šliaužti ar lipti, o kai kurios vietos tiesiog nepasiekiamos. Tyrinėtojai padarė išvadą, jog reikia gan aukštų pastolių norint išraižyti šiuos raižinius. Taigi reikia pastebėti, jog šie raižiniai negalėjo atlikti estetinę funkscija. Paleolito laikotarpiu pirmykštis žmogus garbino Deivę ir jos šventą moteriškumą, žmonėms urvas primindavo įsčias, o buvimas urve primindavo grįžimą iki gimimo. Marija Gimbutienė savo knygoje “Senoji Europa“ tikina, jog ėjimas į olą priešistorės laikų žmogui reiškė pasinėrimą į Deivę. Urvuose prislopintas garsas bei kvapai leisdavo pamiršti pavojus. Taigi priešistoriniam žmogui urvas buvo saugus prieglobstis. Todėl paleolito žmogus mene bei savo vaizduotėje ieškojo kažko auksčiau už save ar laukinę buitį ar poreikį.

Meno istorija neatsiejama nuo religijos istorijos. Menas, religija ir magija patenkina žmonių psichologinį poreikį. Žinoma negalima pamiršti, jog politika taip yra neatsiejama nuo meno bei religijos. Šiuo būdu įteikiant stabą, kuriuo galima kurti iliuzijas bei įvairius triukus, tačiau tai nebuvo taip būdinga priešistoriniam žmogui. Tyrinėtojai paleolito mene gan dažnai pastebi racionalių žinių užuominas, tokių kaip kalendorius ar skaičiavimas. Kiekviena kultūra yra linkusi kartoti tradicinius ir panašius elementus ir šitaip skatina jai būdingus bruožus. Ne išimtis ir pirmykščio žmogaus piešiniai. Daugiausiai vartojami vaizdiniai tokie kaip mamutų ar elnių. Tačiau dauguma mokslininkų džiugina tai, kad išliko jau seniai išnykusių gyvūnų vaizdiniai, tokių kaip mamutų, raganosių, bizonų, saiga-antilopių, laukinių jaučių, laukinių arklių, urvinių lokių, elnių ir urvinių liūtų.

Seniausieji piešiniai randami olų sienose, dažniausiai laikomi nutapyti senoviniams religiniams ritualams. Tokiems kaip laidojimo ar medžioklės apeigoms. Tačiau vėliau buvo pripažinta, jog priešistorės Europos urvų piešiniai nėra vien medžioklės magijos apeigų sudedamoji dalis.

Turint omenyje, jog tuose urvuose, kuriuose randama priešistorės laikų piešinių bei raižinių yra puiki akustika. Tai paskatino manyti, jog priešistorės laikų piešiniai turėjo tam tikrų sąsajų su muzika. Europoje gan retai randama muzikinę funksciją turinčius radinius, tačiau Amerikos priešistorės urvuose gana dažnai randama kaulinių dūdelių. Dauguma kultūrų turinčių strėles ir lankus dažniausiai turi ir styginius instrumentus. Tiksliai kas pirmiau atsirado niekas negali pasakyti. Tačiau dauguma tyrinėtojų abejoja, jog muzika galėjo būti laukinės medžioklės sudedamoji dalis.

  • Istorija Referatai
  • 2014 m.
  • 11 puslapių (1931 žodis)
  • Universitetas
  • Istorijos referatai
  • Microsoft Word 1485 KB
  • Velyvojo Paleolito menas
    10 - 10 balsai (-ų)
Velyvojo Paleolito menas. (2014 m. Lapkričio 29 d.). http://www.mokslobaze.lt/velyvojo-paleolito-menas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 08 d. 22:15