Vengrija referatas


Geografijos referatas. Vengrija. Įvadas. Istorinė praeitis. Geografinė padėtis. Naudingos iškasenos. Klimatas. Vidaus vandenys. Dirvožemiai. Augalija. Gyvūnija. -. Gyventojai. Pramonė ir žemės ūkis. Švietimas. Religijos. Budapeštas. Turizmas ir pramogos. Valstybės institutas. Lietuvos respublikos (lr) ryšiai su vengrijos respublika (vr). Išvados. Literatūra.


Vengrų kalba visai nesuprantama jų kaimynams. Vengrų protėviaidevintame amžiuje į šias stepes atkeliavo iš Prieuralės – nuo Volgos irKamos. Todėl jų kalba panaši į chantų, mansių, be to, estų, suomių. Matvisos tos kalbos priklauso tai pačiai finougrų kalbų grupei. Senąja vengrųkalba žodis “vengras” (Magyar, Magyar) reiškia žmogų.Maždaug prieš 1000 metų, Stepono (Ištvarono) I valdymo metu, susikūrėVengrijos karalystė. 14 a., klestėjimo laikais, vengrai tris kartus puolėLietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, o 15-16 a. Jogailaičiai apie 34 metusvaldė Vengriją. Vėliau Vengriją užkariavo turkai, kurių priespauda trukoapie 150 metų. Nuo 1867 03 15 daugiau kaip 160 metų Vengrija išbuvoAustrijos imperijos valdžioje. Vengrijai priklausė Kroatija, Transilvanija,Slovakija. Vengrų mėginimus 1848-1949 m. išsivaduoti padėjo nuslopintiRusija, ir Austrijos – Vengrijos imperija išsilaikė iki 1918 m. lapkričiomėn. 1919 m. Vengrijoje 133 dienas valdžią turėjo komunistai. Vėliau, 1920-1944 m. šalį valdė M. Hortis, kuris po truputį suartėjo su Vokietijos irItalijos fašistais ir jų pusėje dalyvavo Antrajame pasauliniame kare. Pokaro, 1947 m. Maskvos pastangomis buvo nušalinta rinkimus laimėjusiNepriklausomoji smulkiųjų savininkų partija, ir į valdžią atėjo komunistai.Vengrų viltis pradėt savarankiškai tvarkytis 1956 m. sužlugdė Sovietųarmijos kruvina intervencija. Tik 1989 m., kartu su visa Rytų Europa irBaltijos šalimis, Vengrijai pavyko iškovoti tikrą nepriklausomybę. Tuosvarbiu laikotarpiu Lietuva ir Vengrija palaikė gana glaudžius ryšius.

Vasaros ilgos, saulėtos ir karštos. Liepos vidutinė temperatūra yra20 –230C. Per metus vidutiniškai iškrenta 500-700 mm kritulių. Po teritoriją jiepasiskirsto nevienodai. Vakarinėje teritorijoje per metus iškrinta apie 900mm kritulių, o į rytus sumažėja iki 450 mm. Pietryčiuose kadaise buvostepė, vengriškai vadinama puša, bet ji dabar suarta. Daugiausia krituliųiškrinta birželio ir spalio mėn. Tačiau kas trečią ketvirtą vasarą būnadidelės sausros; tada laukus būtina drėkinti. Vidaus vandenys. Visos Vengrijos upės priklauso Dunojaus baseinui.Dunojus, kertantis Vengriją savo vidurupiu iš šiaurės į pietus, yrailgiausia Vakarų Europos upė. Dunojus apie 140 km šiaurėje teka pasieniu suSlovakija, po to pasuka į pietus ir apie 270km Vengrijos teritorija tekaiki Jugoslavijos sienos. Jo plotis čia 40-550 m, visa atkarpa laivuojama.Potvynius pavasarį sukelia tirpstantis sniegas, vasaros pradžioje – lietūs.Ypač pavojingi pavasario potvyniai, seniau užtvindydavę Budapeštą. Dabarupių vandens režimas reguliuojamas kanalais ir apsaugai įrengtais apie 4000km ilgio pylimais. Dunojus turi didelę transportinę reikšmę. SvarbesniDunojaus intakai Vengrijos teritorijoje – Tisa ir Drava. Tisa – kairysisDunojaus intakas – antroji pagal dydį Vengrijos upė. Dėl žemyninio ir sausringo klimato vasarą upės nusenka. Upių tankumasšalyje palyginti nedidelis. Kai kurie rajonai, kenčiantys nuo sausrų,beveik visai neturi paviršinių vandenų. Visos Vengrijos upės yra tipingoslygumų upės, turinčios labai nepastovų vandens režimą. Didžiausias Vengrijos vandens baseinas – didžiausias Vengrijos ežeras– Balatonas, vadinamas Vengrijos jūra. Jis telkšo vakarinėješalies dalyje. Tai didžiausias Centrinės Europos ežeras. Vidutinis ežerogylis tik 3 m, bet jis tolydžio gilėja, ir jo pakrantėse yra tinkamų vietųpaplūdimiams. Ypač vaizdingas šiaurinis krantas. Vengrijoje yra daugiau kaip 500 karštųjų mineralinių versmių, priekurių įrengti gydomieji kurortai. Dirvožemiai, augalija, gyvūnija. Didesnėje Vengrijos žemumų dalyjepaplitę derlingi juodžemiai, kurie čia sudaro vieną didžiausių juodžemiojuostų užsienio Europoje. Dunojaus ir Tisos slėniuose paplitę sąnašiniai(aliuviniai) dirvožemiai. Kai kur pasitaiko ir smėlynų, ypač Dunojaus irTisos tarpupyje. Žymi jų dalis apželdinta akacijomis, vynuogėmis.Aukštesnėse vietose žymiai paplitę gana derlingieji rusvieji miškųdirvožemiai, o atskirose vietose – sūrožemiai. Beveik visa Vengrijosteritorija yra stepių zonoje. Didžioji stepių dalis išarta. Tik atskirosevietose yra išlikę nedideli stepių plotai su natūralia žoline augalija.Beveik visas kraštovaizdis yra sukultūrintas. Lygumose vyraujajuodžemiai, susikaupę ant liosinių priemolių. Kalvotose vietose paplitęrudieji miškų ir velėniniai karbonatiniai, o pietryčių stepiųkraštovaizdyje – nederlingi įdruskėję dirvožemiai.Miškais Vengrija neturtinga. Tik kalvotose vietose likę miškų, kurieužima14% krašto ploto. Juose vyrauja ąžuolai ir bukai, o pietryčiuosedaugiausia auga iš Amerikos įvežtų akacijų. 9/10 šalies miškų fondo sudaromenkaverčių lapuočių veislių medžiai.Gyvūnija panaši į gretimų kraštų: kiškiai, ežiai, laukų pelės, stepiųpaukščiai – varnėnai, vieversiai. Kalnų miškuose yra lapių, lūšių, voverių,stirnų. Ežerų ir upių pakrantėse gyvena vandenų paukščiai, iš kuriųišskirtina baltoji gervė, o kaimuose gausu gandrų.

  • Geografija Referatai
  • 2013 m.
  • 16 puslapių (4302 žodžiai)
  • Mokykla
  • Geografijos referatai
  • Microsoft Word 101 KB
  • Vengrija referatas
    9 - 3 balsai (-ų)
Vengrija referatas. (2013 m. Vasario 20 d.). http://www.mokslobaze.lt/vengrija-referatas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 10 d. 01:16