Verbalinis bendravimas


Psichologijos referatas. Įvadas. Žodinis ( verbalinis ) bendravimas, viešosios kalbos ypatumai. Specialistai išskiria tokias bendravimo rūšis. Keičiantis žodine informacija perduodamas susidedantis iš keturių dalių pranešimas. Pašnekovų kalbėjimo stilius gali būti trejopas. Efektyvią kalbą lemia. Viešųjų pasisakymų sandara. Vaizdinės priemonės atlieka tris pagrindines funkcijas. Pranešimo pabaiga. Efektyvūs pranešimo baigimo būdai. Dažniausios viešosios kalbos klaidos. Bendravimas telefonu. Dalykinis bendravimas raštu. Konferencijos organizavimas. Susirinkimo organizavimas. Bendravimas telekomunikacijos pagalba. Neverbalinis bendravimas. Skiriami du neverbalinių ženklų tipai. Neverbalinės bendravimo priemonės yra šios. Deryboms daugiausia sunkumų gali sudaryti keturi kūno kalbos aspektai. Pabaiga.


Ypatngą dėmesį skiriame išvaizdai. Tvarkinga apranga, malonus lektoriaus kūno aromatas, nepriekaištinga šukuosena rodo kalbėtojo reiklumą sau ir sudaro gerą įspūdį. Jau prieš einant į tribūną stebime, kaip kalbėtojas pakyla, kokia jo veido išraiška, laikysena, kaip jis laiko rankoje rankraštį, kokiu žvilgsniu nužvelgia publiką, kaip praveria burną, kaip pradeda kalbėti. Lektoriaus veido bruožai turėtų būti natūralūs, lūpos nesuspaustos, veido išraiška draugiška. Pasistenkite kalbant atrodyti ramūs ir užtikrinti ( truputį palenkta galva rodo kuklumą ir susikoncentravimą, iškelta galva rodo deramą pasiruošimą). Oratorius privalo atsistoti auditorijoje taip, kad jo laikysena būtų tiesi, kad jis laisvai kvėpuotų. Kalbėtojo pasitikėjimas savimi sužadina klausytojų susidomėjimą. Tvirtai galima teigti, kad tas oratorius, kuris šneka sėdėdamas ( stovint geriau akimis kontaktuojama su auditorija: geriau ją matyti, jai smagiau kalbėti ). Kalbėti sėdint patartina tik tuomet, jeigu kalbėtojas yra diskusijų rate ir jo pašnekovai gali gerai jį matyti bei girdėti, t.y. kai susėdama prie stalo.

įtaigus ( kai išryškėja žinios, svarūs argumentai, kalbos tonas ramus );

beveidis ( kalbantysis nedemonstruoja susidomėjimo, pritarimo perteikiamam dalykui – daro tai iš būtinybės );

Aktualus akcentas – viešosios kalbos pabaiga. Jai būtina pateikti kokį nors įspūdingą momentą

Didžiausią reikšmę pranešimo sėkmei turi viešo pasisakymo dėstymas. Pateikus pagrindines temas privalu jas išnagrinėti ir po to apibendrinti. Pranešimo įtaigumas siejamas su iliustracijomis

( diagramomis, paveikslais, brėžiniais ir kt. ). Juk apie 80 % informacijos suvokiame akimis.

nesikreipiama į žmones auditorijoje, ignoruojami jų interesai, poreikiai, veiklos motyvų problema arba vengiama gvildenti;

Suskambus telefonui ragelį reikia stengtis pakelti ne anksčiau kaip po antro skambučio.

Įstaigoje asmeniniai pokalbiai turi būti trumpi. Jei dirbantys tėvai nori paskambinti vaikams arba namiškiams, patogiausia tai daryti pietaujant ar per kitą pertraukėlę. Jei kas nors užeina į įstaigą, o mes tuo metu kalbame telefonu, atsiprašome pašnekovo ir pasiteiraujame lankytojo, kuo galėtume padėti. Klientui ar svečiui, trumpam pasilikusiam kabinete vienam, nedera kelti suskambinusio telefono ragelio, nebent jis būtų paprašytas tai daryti.

Atsakymas į laišką. Į visus dalykinius laiškus reikia atsakyti. Svarbu atsakymą parašyti taip, kad pelnytume kliento palankumą. Rašant atsakymo laiškus laikomasi keturių pagrindinių principų:

Ruošiantis susirnkimui pirmiausia reikia sudaryti darbotvarkę. Joje klausimai turi būti aiškūs, konkretūs ir surašyti ta tvarka, kokia bus aptariami. Kiekvienas susurinkimo dalyvis iš anksto turi gauti darbotvarkės kopiją ir pasiruošti svarstomiems klausimams.

Svarbu susirinkimo trukmė ir grupės dydis. Gerai organizuoti susirinkimai turėtų trukti nuo valandos iki pusantros. Optimalus dalyvių skaičius iki 15 asmenų. Jei kolektyvas didesnis – verta sukurti padalinius, kurių atstovai turės teisę balsuoti. Be to, verta kviesti konkrečius asmenis dalyvauti tik toje susirinkimo dalyje, kurioje jie gali spręsti ar prisidėti teikiant informaciją atitinkama tematika.

Įsidėmėkite: net ir naujausių technologijų naudojimas negali atstoti tiesioginio bendravimo, siekiant įgyti žmonių pasitikėjimą, užmegzti dvasinį ryšį ir sutvirtinti asmeninius ryšius.

Balso ypatybės, arba paralingvistika ( kalbą lydintys nekalbiniai, garsiniai reiškiniai ), - tai intonacijos, pauzės, kalbos tempas, aiškumas, garso tonas, jo aukštumas ir stiprumas ir t.t

Verbalinis bendravimas. (2013 m. Gruodžio 09 d.). http://www.mokslobaze.lt/verbalinis-bendravimas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 04 d. 14:25