Verslas


Svv imones kurimo etapai. Finansine kairioji ir dešinioji rizika.

Ekonomikos namų darbas. Įvadas į verslo studijas. Turinys. Įžanga. Įmonės veikla ir finansavimas. Finansų tvarkymas. Kapitalo įdėjimų (investicijų) sritys. Įvertinimo būdų skirstymas. Įmonės finansų specialistų sprendimai. Svarbiausios rizikos. Pirma verslo taisyklė – elkis su kitu taip, kaip jis norėtų pasielgti su tavimi. Ekonominė verslo struktūra. Verslas ekonomine prasme. Ekonominiai verslininkystės principai. Konkurencijos esmė. Pelnas. Gamybos apžvalga. Rizika. Ekonominė atsakomybė už verslo rezultatus. Neperžengimas ribos, už kurios prekiniai mainai nepriimtini. Prekės-pirkėjo ir pardavėjo savitarpio kontrolė. Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė Lietuvoje. Mažos ir vidutinės įmonės kūrimo etapai. SVV plėtros reikšmė ekonomikoje. SVV sektorius. SVV įstatymas. SVV plėtros tendencijos. Išvados. Literatūra.


Gyvenimo tikslas - ne turtus turėti. Tikslas - išmokti juos materializuoti, remiantis išminties, teisingumo, tikėjimo, meilės vienybės harmonija. Atrandant dėsningumus, kuriais vadovaujantikuriant įmonę ir vystant jos veiklą reikia atitinkamo finansavimo. Nors verslininkai paprastai gauna pradinių investicijų iš šeimos narių arba draugų, dažnai investicijų šaltinių tenka ieškoti ir kitur. Tačiau gauti tinkamą finansavimą neretai sudėtinga, ypač mažosioms ir vidutinėms įmonėms (mvį), nes finansinės įstaigos nenori rizikuoti. Todėl rinkoje patiriamos nesėkmės, kurios kompromituoja verslą ir trukdo augti europos ekonomikai. Todėl įmonėms, ypač mvį, nepaprastai svarbu užtikrinti palankesnę finansinę aplinką. Kai kuriuos rinkos trūkumus geriausiai gali pašalinti valstybės narės. Europos sąjunga papildo ir išplečia vyriausybių galimybes. Daugiausia teikiama netiesioginė parama (finansinės priemonįmonės finansų tvarkymas sudaro atskirą veiklos sritį. Paprastai individualioje įmonėje finansų tvarkymu užsiima pats šeimininkas, mažoje įmonėje - vyriausiasis finansininkas ar buhalteris (kuris dažnai tvarko ir visą apskaitą, todėl pašaliečiui atrodo, kad tai yra tas pats), o didelėje įmonėje finansus tvarko finansų direkcij. Paskirstyti gautas (turimas) lėšas įvairioms įmonės tarnyboms; tai kartais vyksta gana sunkiai, nes kiekviena tarnyba nori pirmiausia įgyvendinti savo tikslus, pavyzdžiui, kam pirmiau skirti lėšas: reklamai ar gamybinės linijos modernizavimui, nes patobulinta linija leis pagerinti produkcijos kokybę, gražiau ją įpakuoti.

Taigi finansininkas turi sugebėti įvertinti, kur pigiausiai gauti lėšų ir kur įdėtos lėšos duos didžiausią naudą.

Finansinės lėšos nuolat juda, o judėjimo pėdsakai lieka sąskaitose ir buhalteriniame balanse. Balansas rodo tik tos dienos įmonės padėtį (paprastai metų pabaigos, nors jis gali būti sudaromas ir kas mėnesį). Tai tarsi įmonės finansų fotografija. Nesigilindami į jo sudėtį, pažymėsime, kad balansas susideda iš dviejų dalių. Kairioji pusė - balanso aktyvas - vadinasi turtas (tai, ką įmonė realiai turi). Dešinioji pusė - balanso pasyvas - vadinasi savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai . Ji rodo, iš kur, iš kokių šaltinių aktyve parodytasis turtas atsirado. Akivaizdu, kad abi pusės turi būti lygios.

Kai įmonės veikla yra sėkminga - jai pavyksta parduoti produkciją ar suteikti vartotojams paslaugas ir gauti pelną - dalis pelno naudojama veiklai tęsti ir plėsti. Be minėtųjų, įmonė gali turėti ir kitų šaltinių.

Verslas. (2010 m. Kovo 03 d.). http://www.mokslobaze.lt/verslas.html Peržiūrėta 2016 m. Gruodžio 02 d. 20:03